Pokalbio teologija šiuolaikinėje lietuvių poezijoje : Leonardas Gutauskas, Antanas Gailius

LTProbleminė šio straipsnio kryptis yra religinės patirties matmenį turinti pokalbio situacija šiuolaikinėje lietuvių poezijoje. Metodologinis pagrindas – hermeneutinė literatūros teologijos tradicija. Pokalbio teologija yra hipotetinė sąvoka, straipsnyje pagrindžiama remiantis Buberio, Rahnerio ir kitų mintimis apie Evangelijos skaitymą, įsiklausymą į Bibliją kaip pirmapradį žodį, apie Dievo ir žmogaus susitikimą. Pasirinkti autoriai lemia nagrinėjimą aspektų, atskleidžiančių teopoetinį pokalbio kaip semantinės ir poetinės ašies lygmenį. Gutausko knygoje „Betliejus“ išryškėjanti pokalbio situacija artima Rilke`s kūrybai ir įgyja Koheleto tradicijos. Vienas svarbiausių momentų, kalbant apie Gutauską, yra pokalbio aš vaidmenį atliekantis poetas lyrinio subjekto tapatybėje. Pokalbį su Dievu ar kitu tu dialogo kaip pasaulio patyrimo situacijoje charakterizuoja (ne)autentiško santykio, laukimo, tylos ir kita patirtis. Straipsnyje nagrinėjamas Gailiaus psalmes galima pavadinti poetine egzegeze. Teopoetinės jų lygmuo atsiskleidžia kaip Dievo artumo ir atsitolinimo nuo jo akiratis, malonės ir individualaus pasirinkimo situacijos. Estetinei dieviškumo reikšmių turinčio pokalbio įtaigai Gailiaus poezijoje suprasti ypač svarbi yra erdvės bei laiko poetika, kalbinių subjekto tapatybių dinamika, pasikartojimo ir tylos estetika. Pokalbio teologija kaip viena iš daugelio literatūros teologijos galimybių, pasirodo kaip reikšmingas kelias siekiant suvokti biblinį bei religinį horizontą šių lietuvių autorių kūryboje, estetinį jų individualumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Poezija, lietuvių; Hermeneutika; Literatūros teologija; Pokalbio teologija.

ENProblematic direction of this article is conversational situation exhibiting dimensions of religious experience in contemporary Lithuanian poetry. Methodological basis of the article is hermeneutic tradition of theology of literature. Theology of conversation is a hypothetical concept, grounded in the article by references to Buber, Rahner and other ideas on reading of the Bible, listening to the Bible as the primordial word on the encounter between God and a man. Selected authors lead to examination of features that reveal Theo-poetic conversation as a level of the semantic and poetic axis. Conversational situation appearing in Gutauskas’ book “Betliejus” [Betlehem] is close to Rilke`s works and acquires Kohelet’s traditions. One of the key moments in the discussion about Gutauskas is the poet performing the role of conversational me in the identity of the lyrical subject. A conversation with God or another you in the situation of a dialogue as experience of the world is characterized by (un)authentic relation, waiting, silence, and other experience. Gailius’ psalms, examined in the article, can be called poetic exegesis; its Theo-poetic level reveals itself as the horizon of proximity to God and keeping of the distance from him, situations of grace and individual choice. To understand aesthetic suggestion of a conversation with divine meanings in Gailius poetry, poetics of space and time, the dynamics of linguistic subject identities, aesthetics of repetition and silence are particularly important. Theology of conversation appears as a meaningful path for understanding biblical and religious horizons in the works of these Lithuanian authors.