1918-1944 metų Lietuvos knygos veikėjų biografistikos šaltiniai

LTŠiame straipsnyje siekiama išanalizuoti pagrindinius ir gausia informacija vertingus publikuotus 1918– 1944 metų knygos veikėjų biografistikos šaltinius ir remiantis gautais rezultatais suformuluoti argumentuotas išvadas apie juos ir juose paskelbtą informaciją, susijusią su lietuvių knygos veikėjais. Lietuvių tautinė kultūra aptariamu laikotarpiu buvo kuriama daugelio to meto iškilių asmenybių. Biografinių leidinių pagrindiniai kūrėjai, pagal kurių nužymėtus orientyrus buvo plėtojama ši tema, būtų prof. Vaclovas Biržiška, Ansas Bruožis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas-Vaižgantas. Straipsnyje analizuojami šių autorių parengti reikšmingi leidiniai, kurie tapo pagrindiniais knygos veikėjų biografistikos šaltiniais ir neprarado mokslinės vertės iki šiol. Juos galima laikyti pirmosios lietuviškos knygotyrinės biografistikos mokyklos atstovais, nubrėžusiais aiškią tyrimo kryptį ir sukūrusiais tolesnių mokslinių tyrinėjimų metodiką. Svarbiu biografinės informacijos šaltiniu laikytina ir 1918–1944 metais Nepriklausomoje Lietuvoje ėjusi periodinė spauda: „Bibliografijos žinios“, „Mūsų Senovė“, „XXVII knygos mėgėjų metraštis“, „Kultūra“, „Literatūros naujienos“ ir kt.Atlikus analizę prieita prie išvados, kad 1918–1944 metų knygos veikėjų biografistikos šaltiniai nėra gausūs. Jų rengimas ir publikavimas buvo ypač svarbus ir aktualus to meto kultūrai ir švietimui. Neabejotina, kad daug pastangų juos rengiant įdėjo J. Tumas-Vaižgantas, P. Ruseckas V. Biržiška ir kt. Šiam laikotarpiui buvo būdinga skaityti paskaitas apie asmenis, vėliau jas skelbti periodinėje spaudoje, o papildytas ar pakoreguotas išleisti atskiromis knygomis ar keliolikos puslapių knygelėmis. Darant tai skubotai dažnai pasitaikydavo netikslumų ar net išgalvotų faktų, o biografinės žinios būdavo fragmentiškos, pateikiami tik tam tikri epizodai ar jų nuotrupos. Tai ypač būdinga Vaižgantui, dėl to jis dažnai sulaukdavo kritikos. Nors 1918–1944 metų leidiniai ir periodikos straipsniai dažniausiai rašyti ne moksliniais, bet publicistiniais sumetimais, nors jie nebuvo aukšto teorinio lygio ir išsamūs, nors juose trūko įžvalgų ir pačių rengėjų įvertinimo, vis dėlto čia tyrėjai ras ypač vertingų duomenų apie knygos veikėjus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Spauda; Knygos; Biografijos; Autoriai; Biografijos šaltiniai; Publikacijos; Periodiniai leidiniai; Publishing; Books; Biographies; Authors; Biographistic resources; Publications; Periodicals; Bibliography.

ENIn the article there is provided analysis of main and valuable in abundance of information biographic resources of book workers published in period of 1918–1944. On the basis of results of the analysis there are provided reasoned conclusions about the resources and information about Lithuanian book workers. Lithuanian national culture was created by many outstanding personalities during discussed period. Creators of the main biographistic publications that drew frames for further development of the item were prof. Vaclovas Biržiška, Ansas Bruožis, Antanas Milukas, Petras Ruseckas, Juozas Tumas- Vaižgantas. In the article there were analysed main publications that became the significant biographistic resources of book personalities and till now they are valuable. These personalities could be named as representatives of the first Lithuanian book science biographistic school, because they defined trends for researches and methodology for further scientific investigations. During Lithuanian independency (1918–1944) as a significant resource of biographistic information could be named periodicals such as “Bibliografijos žinios”, “Mūsų Senovė”, “XXVII knygos mėgėjų metraštis”, “Kultūra”, “Literatūros naujienos”, etc.On the basis of the analysis of biographistic resources of book workers there were made conclusion that in investigated period (1918–1944) biographistic resources of book personalities are not numerous. Preparation and publication of those resources were important and relevant for culture and art of these days. Certainly J. Tumas-Vaižgantas, P. Ruseckas V. Biržiška and others were among those who made efforts to make these publications. Typical activities for that period were lectures about personalities, later they were changed by publications in periodicals. Afterwards publications were complemented, there were made some corrections and texts were published in particular books or few sheets’ booklets. Because of the shortage of time publications had some mistakes, inaccuracy and some fictitious facts, biographistic data was fragmented; only some episodes or their fragments were provided. (This kind of imprecision was typical for Vaižgantas and he was criticized by others for that). Though publications and articles in periodicals were written not in scientific way, not highly theoretical and circumstantial, without providence and evaluation of publishers, yet they provide valuable data about book workers for investigation. [From the publication]