Kalikstas Kasakauskis : lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra

LTKalikstas Kasakauskis (1792–1866) yra lietuvių kalbos gramatikos (Kałbrieda leżuwio źiamayłiszko, 1832) bei penkių blaivybės propagavimo ar religinių knygelių autorius [...]. Sąlygiškai galima sakyti, kad jo gramatika parašyta ankstyvuoju kūrybos periodu, o kitos knygelės – vėlyvuoju. Gramatikoje daug labiau laikomasi tradicinių vidurietiškų aukštaitiškų raštų fonetinių, morfologinių, ortografijos ypatybių, o vėlyvose knygelėse – daugumas jų jau sužemaitintos. Ankstyvuoju etapu Kasakauskis labiau orientavosi į Žemaičių vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio propaguotus ir jo aplinkoje rengtus aukštaitiškus tekstus, taip pat į Simono Stanevičiaus diakritikų vartojimą (nors Kasakauskis diakritikus vartojo kitaip, gal net nesupratęs Stanevičiaus sistemos). Tad Kasakauskis orientavosi į tokias rašomosios kalbos idėjas, kurios buvo ypač populiarios prieš 1831 metų sukilimą. Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Kasakauskis labai ryškiai pakeitė orientaciją: ėmė rašyti labai žemaitiškai ir atsisakė visų diakritikų. Todėl galima tvirtinti, kad vyskupaujant Motiejui Valančiui. Kasakauskis ėmė taikytis prie pakitusio vyskupystės vadovo požiūrio į rašomąją kalbą: rašyti liaudžiai suprantama kalba, nevengti ir žemaičių tarmės. Kasakauskį reikėtų skirti ne prie tų XIX amžiaus autorių, kurie siekė tobulinti keičiamą rašybą (plg. Jurgį Ambraziejų Pabrėžą, Simoną Daukantą), bet prie tų, kurie tiesiog taikėsi prie pakitusių Žemaičių vyskupijos valdžios pažiūrų. Kita vertus, Kasakauskio persiorientavimas netiesiogiai patvirtina, kokios stiprios ir prestižiškos anksčiau buvo Giedraičio, o vėliau – Valančiaus propaguotos rašomosios lietuvių kalbos idėjos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičių tarmė; Bendrinė lietuvių kalba; Lietuvių kalbos gramatika; Rašomoji kalba; Religinės knygos; Tarmės; Vertimas; Šnekamoji kalba; Žemaičiai; Dialects; Highland dialect; Lithuanian grammar; Lowland dialect; Religious books; Spoken Lithuanian; Standard Lithuanian; Translation; Written Lithuanian.

ENKalikstas Kasakauskis (Kossakowski; –1792–1866) is the author of a Lithuanian grammar (Kałbrieda leżuwio Źiamaytiszko, 1832) and of at least five books of religious and teetotalitarian content. In the grammar, which was most probably written in the period before the Insurrection of 1831 Kasakauskis had maintained the tradition of the Highland Lithuanian texts. It is usually argued that Kasakauskis tried to combine the Highland Lithuanian dialects with the Lowland Lithuanian ones. But I claim that in his grammar he had consciously tried to standardize the Highland dialect alone, though he was not completely successful in achieving his goal. Kasakauskis' cultural-linguistic ideas were oriented, I believe, to the concept of a Lowland priests' group led by the Lowland Lithuanian bishop Juozapas Arnulfas Giedraitis who believed that the future standard Lithuanian should be based on the Highland Lithuanian dialect. In the later period (from 1859 on) Kasakauskis radically changed his attitude toward the basis of future standard Lithuanian and started writing his books in the Lowland dialect. Most probably, in this period Kasakauskis became influenced by the opinions of another Lowland bishop Motiejus Valančius. Being a Lowlander himself, Valančius fostered a written Lithuanian which was close to spoken dialects. I dare to affirm that the change in Kasakauskis's conception was again influenced by the opinion dominant in the Bishopric of the time. On the other hand, this fundamental turnaround in Kasakauskis demonstrates that earlier on, before the Insurrection of 1831, Giedraitis's ideas on written Lithuanian were the most influential and prestigious, while later those of Valančius took over and lasted well into the 1850s and 1860s. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies