Lietuvių tautos kilmė

LTKnygoje populiariai išdėstyta tai, ką apie lietuvių tautos kilmę gali pasakyti šių dienų mokslas. Šios knygos dėmesio centras – lietuvių kilmė, bet neišleidžiamas iš akių ir lietuvių tautos susidarymas. Ryškiausi skiriamieji tautos požymiai – kalba ir savita materialinė bei dvasinė kultūra – lemia tautos dvasią, kuri bręsta ilgą laiką, kol išsirutulioja tautinė bendrija. Šiam sudėtingam vyksmui išryškinti knygoje skiriama daug vietos. Lietuvių kilmė tiriama ne izoliuotai: atskleidžiami kontaktai su germanais, slavais, iranėnais ir intensyvūs santykiai su kitomis baltų gentimis. Tyrinėjant lietuvių etnogenezę pagrindu imama kalbotyra, kitų mokslo šakų duomenys panaudojami tik kaip pagalbiniai. Atskleidžiant lietuvių etnoso ištakas, nusakomos indoeuropiečių ir baltų terminų reikšmės; pabrėžiama baltiškų hidronimų svarba tyrinėjant baltų teritorijos ribas. Knygoje parodoma, jog baltai turėjo paveldėję senąją indoeuropiečių materialinę bei dvasinę kultūrą ir buvo ją savitai išpuoselėję. Apžvelgiami baltų kalbos tyrimai ir kalbinės ypatybės, kurios būdingos vakarų ir rytų baltams. Toliau aptariami Lietuvos vardo paminėjimai istorijos šaltiniuose ir kalbinėje tradicijoje. Detaliau tyrinėjamas lietuvių kalbos ploto kitimas, Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos susikūrimo procesas, etnokultūrinių sričių susidarymas. Nusakomi lietuvių tautos ir kalbos atlaikyti skaudūs likimo smūgiai, kuriems lietuvių tauta atrasdavo jėgų pasipriešinti ir vėl iš naujo atgimti.Reikšminiai žodžiai: Ethogenezė; Baltų kalbos; Baltų tarmės; Baltų ir slavų kalbų ryšiai; Kalbų ryšiai; Ethnogenesis; Baltic languages; Baltic dialects; Relations of baltic and slavic languages; Relations of languages.

ENThe book contains a simple description of the approach of modern science to the origin of the Lithuanian nation. This book is focussed on the origin of Lithuanians, but it also deals with the formation of the Lithuanian nation. The most evident distinctive features of the nation, i.e. the language and special material and spiritual culture, constitute the spirit of the nation which develops for a long period of time till the national community evolves. In the book, much effort is put to highlight this complicated process. The origin of Lithuanians is not studied in isolation: contacts with Germanic, Slavic, Iranian peoples and active relations with other Baltic tribes are revealed. Linguistics forms a basis for the study of ethnogenesis of Lithuanians, while data from other sciences are used only as complimentary. While revealing the origins of the Lithuanian ethnos, the meanings of Indo-European and Baltic terms are defined; the importance of Baltic hydronyms in studying the boundaries of Baltic territories is highlighted. It is shown in the book that the Balts inherited the ancient material and spiritual culture of Indo-Europeans and nurtured it in their own way. An overview of the studies on the Baltic language and linguistic peculiarities which are characteristic of western and eastern Balts are provided. Then, mentioning of Lithuania’s name in historical sources and linguistic tradition are discussed. The changes in the territory of the Lithuanian language, the process of establishment of Lithuania’s state and the formation of the Lithuanian nation, appearance of ethnocultural areas are studied in greater detail. The painful blows of fate which the Lithuanian nation and language managed to withstand and come to life again are described.