Kristijonas Donelaitis ir Antika

LTMonografijoje pateikiama Kristijono Donelaičio ir Antikos veikalų panašumų ir skirtumų apžvalga. Po įžanginės knygos dalies apie Antikos įtaką XVIII amžiuje analizuojama Donelaičio kūrybos filosofinės linkmės. Atveriama filosofinė eiliuoto poeto laiško ištraukos gelmė: jame regimos Herakleito ir Demokrito filosofinės nuostatos. „Metų“ gerojo pono mirties ir jo gedėjimo epizodas analizuojamas Cicerono, Senekos, Plutarcho filosofijos kontekste. Antrasis išlikęs poeto laiškas perskaitomas kaip antikinio simposijo („puotos“) žanro, kuriam atstovauja Platonas ir Ksenofontas, pavyzdys. Kitoje knygos dalyje pateikiama Donelaičio ir Antikos autorių Ezopo, Fedro, Babrijaus, Aviano pasakėčių lyginamoji analizė, išryškinanti poeto kūrybos originalumą. „Metams“ skirtoje dalyje antikinės retorikos aspektu apžvelgiami poemos veikėjų pasakytų kalbų tipai bei jų sandara; analizė parodo, kad Donelaitis pasinaudojo antikinės retorikos siūlomais formos principais, bet neperėmė jai būdingos tematikos. Tolesnėje dalyje nagrinėjami Antikos epams ir „Metams“ būdingi epo poetikos elementai. Poemą „Metai“ su antikiniais epais sieja tipologiškai artimos vargo, egzistencinio džiaugsmo, ciklinio gyvenimo ir laiko judėjimo temos. Poeto kūryboje autorė randa herojinio epo žanro požymių: katalogų, palyginimų, pakartojimų, formulių, epitetų, pastangų sustiprinti ir padidinti vaizdą. Teigiama, kad Donelaitis išrado naujo tipo epą, sudarytą iš herojinio ir didaktinio epo elementų samplaikos. Paskutinėje dalyje „Aukso plunksna“ apžvelgiamas Donelaičio kūrybos novatoriškumas ir reikšmė lietuvių literatūroje.Reikšminiai žodžiai: Antikinė tradicija; Dialogas; Eilėraštis; Hegzametras; Hiperbolė; Kristijonas Donelaitis; Laiškai; Lietuvių literatūros istorija; Literatūra (antikinė); Literatūra (lietuvių); Monologas; Pasakėčia; Poema; Prūsija; Senovės graikų iteratūra ir filosofija; Senovės romėnų literatūra ir filosofija; Dialoge; Fabel; Greek literature and philosophy; Hexameter; Hyperbola; Kristijonas Donelaitis; Letter; Literature (Lithuanian); Literature (antique); Monologue; Poem; Prussia; Roman literature and philosophy; The History of Lithuanian Literature; The Tradition of Antiquity; Verse.

ENThe monograph provides an overview of similarities and differences between Kristijonas Donelaitis’s works and the works of classical antiquity. The introduction about the impact of this period in the 18th century is followed by the analysis of philosophical trends in Donelaitis’s works. The philosophical depths of the extract from the poet’s rhymed letter are revealed: Heraclitus’s and Democritus’s philosophical ideas are evident. The kind gentleman’s death in “The Seasons” and the episode about mourning over him are analysed in the context of Cicero’s, Seneca’s and Plutarch’s philosophy. The poet’s second surviving letter is read as an example of antique symposium genre, represented by Plato and Xenophon. The next part contains a comparative analysis of the fables by Donelaitis and antique authors Aesop, Phaedrus, Babrius and Avianus. It highlights the originality of the poet’s works. The types of characters’ speeches and their structure are reviewed from the perspective of antique rhetoric in the section on “The Seasons”. The review shows that Donelaitis used the form proposed by antique rhetoric, yet he did not take over its characteristic topics. The next part analyses the elements of epic poetry typical of antique epics and “The Seasons”. The fable is related to antique epics by typologically close topics of poverty, existential joy, cyclical life and time flow. The author finds the traits of heroic epic in the poet’s works: catalogues, comparisons, reiterations, formulas, epithets, efforts to exaggerate. He states that Donelaitis discovered a new type of the epic, which is a combination of the heroic and didactic epic. The innovativeness of Donelaitis’s works and their importance for the Lithuanian literature are outlined in the final section “The Golden Feather”.