LTMonografijoje nagrinėjami įvairūs muzikavimo skudučių tipo instrumentais šiaurės rytų Europoje aspektai. Lietuvių skudučiai, komių kuima čipsanai ir piolianezai, pietų rusų kuviklės ir kugiklės yra paplitę toli vieni nuo kitų, tačiau šiame darbe gvildenami kaip giminiški etninės kultūros ir etninės muzikos reiškiniai. Lyginant šių instrumentų gamybą, repertuarą, naudojimo ir muzikavimo papročius, jų funkcionavimą etninėje kultūroje, paaiškėja, kad panašumų yra daugiau negu skirtumų. Knygoje bandoma išsiaiškinti, kaip ir kada galėjo atsirasti baltų, rytų slavų ir Permės finų etnokultūriniai bei etnomuzikiniai ryšiai. Joje keliami klausimai: ar šie trijų etninių grupių archajiško kolektyvinio instrumentinio muzikavimo židiniai nėra išlikę iš pačių ankstyviausiųjų etninės kultūros istorijos laikų? Kaip šitokių senienų atgarsiai iki pat XX a. galėjo išlikti mūsų platumose? Kaip iki mūsų dienų išliko iš tiesų savitos polifoninės daugiavamzdžių dūdelių muzikinės „partitūros“, kuriose atsispindi žmogaus atkartota ir savaip perkurta paukščių balsų ir kitų gamtos garsų visuma? Kodėl dūdelės ir atliekami kūrinėliai vadinami paukščių vardais? Kodėl šiuos instrumentus daugiausia pūsdavo vien moterys? Bandant atsakyti į šiuos klausimus, lyginami šiaurės rytų Europos etnomuzikologijos, etnologijos, tautosakos, kalbotyros, archeologijos, ornitologijos ir kitų pasaulio kultūrų tyrinėjimų duomenys. Juos sugretinus, bandoma nagrinėti šiaurės rytų Europos skudučių tipo muzikos instrumentų kilmės ir baltų, slavų bei finų-ugrų etninės muzikos ir kultūros sąveikos problemas.Reikšminiai žodžiai: Daugiavamzdės nesurištos dūdelės; Komių kuima čipsanai; Lietuvių pučiamieji muzikos instrumentai; Lietuvių skudučiai; Pano fleita; Repertuaras; Rusų kuviklės; Skudučiai; Skudučiavimas; Sąsajos su pirmykšte kultūra; Šiaurės rytų Europa; Komian kuima chipsan; Lithuanian skuduciai; Lithuanian wind music instruments; North-Easter, Europe; North-Eastern Europe; Pan-flute; Playing on skudučiai; Pulti-pipe whistles; Relations with primeval culture; Repertoire; Russian kuvikly; Skudučiai.
ENThe monograph deals with various aspects of playing music with panpipe-type musical instruments in north-eastern Europe. Traditional panpipes of Lithuanians, Komi people and Southern Russians are spread far way from each other, however this work analyses them as related phenomena of ethnical culture and music. When comparing the production, range, use and playing customs of these instruments, their functioning in ethnical culture, it turns out that they have more similarities than differences. Attempts are made in the book to find out how and when the ethno-cultural and ethno-musical relation between the Balts, Eastern Slavs and Perm Finns could emerge. It deals with the following issues: have the foci of archaic collective instrumental music playing in these three ethnical groups survived since the earliest times of ethnical culture history? How could the echoes of such old ancient instruments survive in our latitudes till the very 20th century? How could musical “scores” of indeed unique polyphonic multi-tube pipes, which reflect the whole of the voices of birds and other sounds of nature reiterated by a man in his own way, survive till today? Why are the pipes and the works performed named after birds? Why did usually only women play these instruments? When trying to answer these questions, the research data on ethnomusicology, ethnology, folklore, linguistics, archaeology and ornithology of the countries in north-eastern Europe and of other world cultures are compared. Their comparison is aimed at analysing the problems of interaction between the origin of the panpipe-type musical instruments in north-eastern Europe and the ethnical music and culture of the Balts, Slavs and Finno-Ugric peoples.