Knygos kultūros karininkas

LTPetras Jakštas (1899-1988) buvo nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, švietėjas, jaunuomenės pilietiškumo ugdytojas ir bibliofilas. Knygoje aptariama P. Jakšto karininko visuomeninė švietėjiška veikla, jo, kaip karinės spaudos darbuotojo, darbas, analizuojamas viso jo gyvenimo kūrinys – asmeninė biblioteka. P. Jakšto gyvenimo kelias rodo tipišką Lietuvos inteligento likimą pilname istorijos kataklizmų XX amžiuje: slapstymasis nuo sovietinių represijų, gyvenimas lietuviškame egzilyje (Šilutė), aktyvi kraštotyrinė veikla ir bibliofilija, kaip viena iš savęs realizavimo galimybių sunkiomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Ne visada nuo valios priklausomas pasirinkimas ir lemtis Jakštą vertė būti daug kuo. Jis buvo ūkininko vaikas ir pats ūkininkavo, tarnavo karininku, dirbo švietėju ir paprastu darbininku, tvarkė sandėlių važtaraščius ir buhalterines ataskaitas, o kai leido sąlygos ir laikas - aistringai skverbėsi į Tėvynės praeities pažinimo šaltinius. Tačiau kiekvieną savo ilgo gyvenimo akimirką jis visų labiausiai buvo knygos žmogus. P. Jakštas buvo XXVII knygos mėgėjų draugijos narys, pokariu bibliofilijos tradicijas puoselėjo kurdamas turtingą asmeninę biblioteką. Savo asmeninėje bibliotekoje prieškariu buvo sukaupęs daugiau kaip 6500 knygų, bet 1945 m. valdžios įsakymu visos knygos buvo sudegintos. Pokariu pradėta kaupti antroji biblioteka turėjo 6700 knygų. Vertingiausioji asmeninės bibliotekos dalis laikoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Knygai iliustruoti naudojama ikonografija, dokumentai ir spaudos leidiniai daugiausia iš Jakšto palikimo.Reikšminiai žodžiai: Asmeninė biblioteka; Asmenybė; Bibliofilai; Bibliofilija; Bibliofilijos istorija; Knygos kultūra; Petras Jakštas; XXVII knygos mėgėjų draugija; Bibliophils; Bibliophily; Bibliophily history; Book culture; Personal library; Personality; Petras Jakštas; Society of XXVII Book-lovers.

ENPetras Jakštas (1899–1988) was an officer of the Lithuanian independent armed forces, educator, fosterer of citizenship in young people and bibliophile. The book discusses Jakštas’s social and educational activities while being an officer, his work while an employee of the military press, his personal library. His private library, the creation of his entire life, is analysed. Jakštas’s life represents a typical destiny of a Lithuanian intellectual in the 20th century full of historical cataclysms: hiding from Soviet repressions, life in Lithuanian exile (Šilutė), active local lore studies and bibliophilia, as one of the ways of potential realisation under hard socio-political conditions. He was forced to take on a number of roles which were not always subject to his free will but rather his destiny. He was a farmer’s child and was involved in farming himself. He served as an officer, worked as an educator and a simple worker, dealt with warehouse waybills and accounting statements, and when conditions and time were favourable passionately indulged into the sources acquainting him with the homeland’s past. However, he primarily was a person of books at any point of his long life. Jakštas was a member of the 17th –century book lovers’ society. He fostered the traditions of bibliophilia in the post-war period by creating his rich personal library. In the pre-war period, he had a collection of over 6,500 books in his personal library, however all his books were burnt at the order of the authorities in 1945. The second library, started after the war, contained 6,700 books. Its most valuable part is stored in the library of Vilnius University. Iconography, documents and press publications, used as illustrations in the book, are mainly taken from Jakštas’s legacy.