Lietuvos ir Lenkijos santykiai Tautų Sąjungoje

LTLietuvos ir Lenkijos konfliktas nebuvo tik jų savitarpio santykių problema. Jis įgijo tarptautinę svarbą. Jo svarstyme ir bandymuose jį spręsti dalyvavo didžiosios Europos valstybės ir tarptautinės institucijos, visų pirma - Tautų Sąjunga. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas Tautų Sąjungoje buvo neatsiejama viso Lietuvos ir Lenkijos konflikto dalis tarpukario laikotarpiu. Konfliktą sukėlė agresyvi Lenkijos rytų politiką bei peršamos Lietuvai federacijos idėjos. Lietuvos ir Lenkijos santykių sureguliavimo klausimą į Tautų Sąjungos darbotvarkę privertė įtraukti Versalio taikos sutartimi formuojama Europos tarptautinių santykių sistema, siekimas likviduoti eilinį įtampos židinį, noras užtikrinti ateičiai taikų sambūvį bei tarptautinį bendradarbiavimą. Tautų Sąjungos Statuto teiginiai, smerkiantys karą bei ginkluotą agresiją, buvo teisinis pagrindas nulėmęs Tautų Sąjungos dalyvavimą Lietuvos - Lenkijos konflikto sprendime. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas buvo vienas sudėtingiausių ir ilgiausiai trukusių politinių konfliktų per visą Tautų Sąjungos veiklos laikotarpį. Tenka pripažinti, kad Tautų Sąjunga nuosekliai stengėsi užtikrinti taiką šiame regione bei išvengti naujų susidūrimų. Bet šie bandymai, remiantis sprendimais, pateisinančiais karinę agresiją bei okupaciją, buvo nesėkmingi. Tautų Sąjunga buvo nepajėgi išspręsti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Tai lėmė ir ribotos jos teisinės-politinės galimybės. Monografijoje aptariama užkulisinė Lietuvos diplomatų veikla Tautų Sąjungoje ir bekompromisinė kova dėl Vilniaus. Naudojami gausūs archyviniai duomenys, įvairių šalių literatūra bei įvykių liudininkų atsiminimai.Reikšminiai žodžiai: 1920-1939; Augustinas Vodemaras; Juzefas Pilsudskis; Lenkijos-Lietuvos santykiai tarpukariu; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Tautų Sąjunga; Užsienio politika; Vilniaus klausimas; 1920-1939; Augustinas Vodemaras; Foreign policy; Jozef Pilsudski; League of Nations; Lithuanian-Polish relations; The League of Nations; The Lithuanian-Polish relations in the interwar period; The question of Vilnius.

ENThe conflict between Lithuania and Poland was not only a problem of their mutual relations. It gained international importance. Major European states and international institutions took part in considerations of this problems and efforts to solve it. The Union of Nations considered the conflict between Poland and Lithuania to be part of the whole conflict between Lithuania and Poland in the interwar period. The conflict was provoked by Poland’s aggressive eastern policy. The issue of settlement of the relations between Lithuania and Poland was included into the agenda of the Union of Nations because of the system of international relations of Europe formed by the Treaty of Versailles and the aspiration to liquidate another centre of tension and ensure future peaceful co-existence and international cooperation. Statements of the Union of Nations condemning war and armed aggression made the legal grounds for the participation of the Union of Nations in the settlement of the conflict between Lithuania and Poland. The conflict between Lithuania and Poland was one of the complicated and long-lasting political conflicts throughout the whole period of existence of the Union of Nations. It should be admitted that the Union of Nations coherently attempted to ensure peace in this region and avoid new confrontations. However, these efforts based on solutions justifying military aggression and occupation, were unsuccessful. The Union of Nations was not capable to solve the conflict between Lithuania and Poland. This failure was also determined by legal and political possibilities of the Union of Nations. The monograph discusses the backstage activities of Lithuanian diplomats in the Union of Nations and the uncompromising struggle for Vilnius.