LTPagrindinė šios monografijos misija - toliau aktyvinti specifinės meno pedagogikos mokslo raidą, puoselėti specialiųjų mokytojų profesinę kompetenciją, plėtoti ugdomojo proceso efektyvumą. Tačiau taip pat tikėtina (ir tai - ne mažiau svarbu), kad meninio bloko (dailės, muzikos, grožinės literatūros, teatro) mokytojas, dirbantis bendrojo lavinimo mokykloje ir dalykiškai susipažinęs su leidinio medžiaga, drąsiau jausis klasėje, išvydęs ten neįgalųjį, formuosis pozityvias specialiųjų poreikių vaikų integracijos nuostatas. Puoselėjame ir didesnę viltį, manydami, kad monografija praturtins šeimos, kuriai Likimas leido globoti neįgalųjį vaiką, narių pedagoginę kompetenciją. Juk meninė raiška, kaip jokia kita veikla, sudaro labai palankias prielaidas asmenybės saviraiškai, leidžia aktualizuoti kūrybinius sumanymus, o neretai atskleidžia ir neeilinius meninius neįgaliojo gebėjimus. Tai - socialinė asmens kompensacija, kuri pasiekiama jau vien todėl, kad meninės raiškos rezultatai (žinoma, jeigu jie nuoširdūs) visada esti „teisingi", atspindintys, kaip ir dera tikrajam menui, subjektyvųjį žmogaus pasaulį, jo jausmų, meninių išgyvenimų labirintus... Todėl šeima, skatindama neįgaliojo meninę raišką, gali labai ženkliai prisidėti prie pastarojo dvasinės harmonijos, jo savivertės puoselėjimo. Šiuo požiūriu monografijos idėjos, meninės raiškos principai galėtų praturtinti ir suaugusiųjų, ypač - pagyvenusių žmonių, kasdienybę: susibūrę švietimo ar kultūros centruose, vadovaujami kvalifikuotų specialistų ir patirdami fenomenalaus meno poveikį seneliai ir močiutės galėtų gerokai pratęsti savo aktyvios ir socialiai reikšmingos būties fazę, reguliariai išgyvendami dvasinę harmoniją, aplinkinių pripažinimą ir dėkingumą. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Meninis ugdymas; Terapija; Pedagogika; Neįgalumas; Arts Education; Therapy; Pedagogy; Disability.