Lietuvių kalbos žodžio burna atitikmenys baltų ir slavų kalbose

LTStraipsnyje atkreipiamas dėmesys į lietuvių kalbos žodžio burna etimologijas, bandoma argumentuotai teigti, kurios iš jų yra pagrįstos, o kuriomis yra pagrindo suabejoti. Keliamas klausimas, kuriuos lietuvių žodžio burna "giminaičius" latvių kalboje ir slavų kalbose (pirmiausia kroatų ir bulgarų) sieja tik panašus fonetinis pavidalas ar semantika. Domimasi fonetinių pakitimų reguliarumu. Aptarus lietuvių kalbos žodžio burna ir jo atitikmenų latvių ir slavų kalbose etimologijas, prieinama prie tokių išvadų: 1. V. Kiparsky’o hipotezė apie žodžio pradžios b/p maišymą, sietiną su ugrų-finų įtaka, šiuo atveju netinka, nes reiškinys yra bendras, vadinasi, priežastis taip pat turėtų būti bendra. 2. Lietuvių burna gali reikšti ir veido dalį, ir patį veidą, netgi žmogų -- šeimos narį; šiam žodžiui giminiškas latvių kalbos purns reiškia tik priekinę bato dalį, apie žmogų sakoma tik su neigiama konotacija. 3. Kroatų brnjica greičiausiai yra kilęs iš gotų brunjo; su lietuvių burna jis nesietinas dėl dviejų priežasčių: 1) atsiradusios palatalizacijos, 2) tolimos semantinės reikšmės. 4. Pagal etimologiją bulgarų бърна ‘lūpos’ ir slovakų perna ‘lūpos’ sietini su lietuvių burna ir fonetiškai, ir semantiškai. 5. Bulgarų бърльо yra siejamas su бърна, nes šių žodžių šaknys yra tos pačios kilmės (morfemų lygmuo). Bulgarų бърна su lietuvių burna siejama jau leksemų lygmeniu. 6. Makedonų žodis брна ‘žiedas, veriamas į kiaulės knyslę’, į aptariamųjų žodžių grupę pateko per apsirikimą -- jis yra sietinas su gotų brunjo ‘šarviniai marškiniai’. Taip pat iš gotų brunjo kildintinas ir bulgarų брънка ‘žiedelis.Reikšminiai žodžiai: Reikšmė; Fonetinis pavidalas; Etimologija; Giminystė; Metafora; Metonimija; įvairių kalbų etimologiniai žodynai.

ENEtymologically, it is proposed to link the Lithuanian word burna directly with the following Baltic and Slavic words: Latvian purns “snout”, Bulgarian бърна “lips”, Macedonian брна “ringlet stabbed into the snout”, Croatian brnjica “ringlet stabbed into the animal’s lip”, Slovakian perna “lip”; and indirectly (through other words) with Bulgarian dialect бърльо “man with large lips”, бръндза “lip”, брънка “ringlet”. Efforts are made to establish which of these words are truly related and which are only similar in the phonetic form or semantics. While establishing true relatives, attention is focused on the regularity of the phonetic and semantic equivalents while the Lithuanian word burna, in all its meanings, is taken as a base. After discussing the Lithuanian word burna and its equivalents in Latvian and Slavic languages and after establishing the etymology of these words, the following conclusions are drawn: 1. The Lithuanian burna and the Latvian purns are etymologically related to the Bulgarian бърна “lips”, Slovenian dialectic brna “carnival mask depicting a beast” and Slovakian perna “lips”; all these words fully correspond to the Baltic word phonetically and semantically.2. The Bulgarian dialectic бърльо “man with large lips” is related, in the first place, with the Lithuanian burlas “mud, mix-up” and perhaps has the same root as the Lithuanian burna. 3. V. Kiparsky’s hypothesis about the Ugro-Finnish influence on the b-/pmix- up in the beginning of the word is not applicable to these Baltic and Slavic words: if the phenomenon is generic, consequently, the reasons should be also generic. J. Endzelyn’s idea about the contamination of different roots does not explain the appearance of p- in Latvian and Slovakian. 4. The Croatian brnjica “muzzle, ringlet stabbed into the animal’s lip; expensive ornament, earrings; the Macedonian брна “ring stabbed into the pig’s snout”, the Bulgarian брънка “ringlet” are not related to the Lithuanian burna as these word are Germanic and are derived from the Gothic brunjo “armour shirt”. 5. The Bulgarian бръндза “lip” is also not related to the Lithuanian burna since it is derived from the Slavic protolanguage word *brьna “mud”. [From the publication]