LTStraipsnyje aptariamas etimologijos ir darybos santykis lietuvių toponimikų darbuose. Remiantis onomastikoje susiformavusia nuostata, kad bendrinis ar tikrinis žodis, su kuriuo yra susiejamas etimologizuojamas toponimas, yra pastarojo etimonas, galima teigti, kad toponimų struktūrinė analizė glaudžiai susijusi su toponimų etimologine analize. Vis dėlto suvesti toponimų darybos analizę į jų etimologinę analizę negalima. Pirminių toponimų darybinė analizė nuo jų etimologinės analizės skiriasi tik tyrinėjimo metodika ir techniniu darbų sutvarkymu, kadangi pamatinis šios grupės toponimų žodis paprastai tapatus etimonui; pirminių toponimų klasifikacija pagal pamatinio žodžio leksinį statusą yra ne struktūrinė, o semantinė, о pagrindinė sąlyga toponimo semantikai paaiškinti yra etimologija. Tą patį galima pasakyti ir apie antrinius vietovardžius, kurie sinchroninės žodžių darybos požiūriu yra neabejotini dariniai. Darybos analizė nustato šių toponimų giminystę su kitais onimais ar apeliatyvais, o etimologija toponimo giminystę įrodo, patvirtina. Kiek kitokios tendencijos išryškėja kalbant apie vietovardžius, kurių pamatinis žodis ne visai aiškus, o darybos formantas ir būdas skiriamas gretinant vietovardį su kitais bendrašakniais toponimais. Pastarųjų vietovardžių tikroji kilmė paprastai nustatoma tik atlikus kiekvieno vietovardžio individualią etimologinę analizę, kuri neretai padeda išaiškinti sinchroniškai nebeaiškios struktūros toponimų pamatinius žodžius ir darybos bruožus, pagal kuriuos diachroninės žodžių darybos požiūriu jie būtų analizuojami kaip grupė vietovardžių su vienodais darybos formantais.Reikšminiai žodžiai: Topnimas; Etimologija; žodžių daryba; Darinys; Pamatinis žodis; Toponym; Etimology; word formation; Formation; Basic word.
ENThe article discusses relations between etymology and word formation in studies by Lithuanian toponymists. Referring to the position, which came into existence in onomasitcs, that a common name or a proper noun, with which an etymologized toponym is related, is the etymon of the latter, one can state that the structural analysis of toponyms is closely related with etymological analysis of toponyms. Nevertheless one should not relate the toponyms formation analysis and their etymological analysis. The formation analysis of primary toponyms is different from their etymological analysis only by the method of analyzing and handling the technical work, since the underlying word of the toponyms of the group is usually the same as the etymon; classification of primary toponyms according to the lexical status of the underlying word is not of the structural, but rather of a semantic character and the main condition for explanation of semantics of the toponym is etymology. The same can be said of secondary place-names, which, in terms of synchronous word formation are derivatives. Word formation analysis establishes relations between toponyms and other -onyms or appellatives and etymology evidences and substantiates the relation of the toponym. Other trends emerge when talking of place-names, the underlying word of which is not fully clear and the formative and the way of formation is assigned when comparing the place-name with other toponyms with the same root. The real origins of the latter place-names are usually identified only upon performing an individual etymological analysis of each place-name, which quite often helps to synchronously identify the underlying words of the typonyms of unclear structure and their formation traits, according to which, in terms of diachronic word formation, they would be analyzed as a group of place-names with the same formatives.