LTDisertacijos tikslas – apžvelgti germanizmų tyrinėjimo istoriją, aptarti skolinių iš vokiečių kalbos kilmę, vartojimą raštuose ir tarmėse, semantiką, trumpai apibūdinti hibridus; išnagrinėti vokiečių kalbos trumpųjų ir ilgųjų balsių, dvibalsių, balsių prieš sonantus l, m, n, r ir priebalsių fonetinę adaptaciją skoliniuose, t.y. nustatyti, kokiais lietuvių kalbos garsais perteikiami vokiškų pamatinių žodžių garsai. Disertacijos tiriamasis objektas yra XVI-XX a. lietuviškuose raštuose ir tarmėse vartojami skoliniai iš vokiečių kalbų. XVII-XX a. Rytų Prūsijos lietuvių raštuose randama daugiausia germanizmų. Nemažai jų turima vakarų aukštaičių ir žemaičių tarmėse. Didžioji dalis skolinių yra daiktavardžiai, materialinę kultūrą atspindintys žodžiai. Skolinių ir jų pamatinių žodžių analizė leidžia daryti išvadą, kad skolinantis ar pasiskolinus žodžius, žymių garsų pakitimų neįvyko. Manoma, kad kiekvienoje tarmėje garsai derinosi prie savų dėsnių.
ENThe purpose of the dissertation is to overview the history of studying Germanisms, to discuss the origin of loanwords from the German language, usage in writings and dialects and semantics and to briefly describe hybrids; to analyse phonetic adaptation of the German short and long vowels, diphthongs, vowels before sonants l, m, n and r and consonants in loanwords, i.e. to establish which Lithuanian sounds render the sounds of original German words. The object of research of the dissertation is loanwords from Germanic languages used in the Lithuanian writings and dialects in the 16-20th centuries. Most Germanisms were found in the Lithuanian writings of the Eastern Prussian in the 12-20th centuries. Many of them are used in High and Low Lithuanian dialects. The larger part of loanwords is nouns, words reflecting material culture. Analysis of loanwords and their prototypes leads to the conclusion that when borrowing words, no substantial pronunciation changes took place. Sounds in every dialect are considered to be adjusted to own regularities.