LTKai skausmas ūminis ir jo priežastis akivaizdi, išgydžius traumą ar ligą paprastai pagerėja ir ligonio savijauta. Problema kyla sergant lėtinėmis ligomis, kai skausmo skundai neatitinka objektyviai išmatuojamų organizmo būklės pokyčių, o įprasti gydymo metodai neveiksmingi. Tuomet ieškoma šį reiškinį paaiškinančių priežasčių, kurios gali būti ir psichologinės, nes skausmo suvokimas – labai subjektyvus. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti lėtinės ligos sukelto skausmo sąsajas su psichologiniais asmenybės bruožais. Viso tyrime dalyvavo 228 pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, kurių amžius svyravo nuo 17 iki 73 metų (vid. 45,25 m.). Dauguma (86,3 proc.) tiriamųjų – moterys, 67,1 proc. – dirbantieji. [...] Tyrimo rezultatai parodė, kad turintys adekvatų požiūrį į ligą, vertinantys save kaip aktyvius ir stiprius ir labiau akcentuojantys sensorinius skausmo aspektus pacientai gydymo eigoje patiria akivaizdų pagerėjimą, tuo tarpu socialinę ir psichologinę dezadaptaciją rodantys požiūrio į ligą tipai pranašauja nepalankią skausmo dinamiką ir emocinių skausmo aspektų išryškėjimą. Statistiškai reikšmingai nepalankią skausmo vertinimo dinamiką gydymo procese prognozuoja ir savo bejėgiškumo suvokimas gydymo pradžioje. Visumoje galima pasakyti, kad psichologinės tiriamųjų savybės turėjo didesnės įtakos skausmo dinamikai, negu socialinės ar demografinės charakteristikos, ir tai patvirtina psichologinio įvertinimo svarbą somatinėje klinikoje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]
ENWhen pain is acute and its cause is obvious, having cured the trauma or a disease the general condition of the patient usually improves. The problem arises in the case of chronic diseases when complains about pain are at variance with the objectively measured changes in the condition of the organism, and usual methods of treatment are inefficient. Then it is sought to find causes to explain that phenomenon, and the causes can be psychological because perception of pain is very subjective. The aim of this research is to elucidate links of pain caused by a chronic disease with psychological features of the personality. A total of 2278 patients suffering from rheumatoid arthritis whose age was between 17 and 73 years (on average 45,25 years) participated in the survey. The majority of the patients under investigation (86.3 per cent) were females, 67.1 per cent was working people. […] The research results showed that those patients who had an adequate attitude to the disease, who assessed themselves as active and strong and who accentuated sensorial aspects of pain more, experienced considerable improvement in the course of treatment. Whereas the patients showing social and psychological disadaptation showed the manifestation of unfavourable dynamics of pain and its emotional aspects. Perception of one’s hopelessness at the beginning of treatment also forecast unfavourable dynamics of the assessment of pain in the course of treatment. On the whole it can be said that psychological features of the patients under investigation had a greater influence on the dynamics of pain than did social or demographic characteristics.