Demografiniai, socialiniai ir teritoriniai Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumai : disertacija

LTVienas svarbiausių sveikatinimo veiklos tikslų- mažinti skirtumus tarp įvairių gyventojų grupių ir siekti socialinio sveikatos santykių teisingumo. Gyventojų sveikatos skirtumai pastebimi ne tik tarp šalių, bet ir tarp įvairių teritorinių, socialiniu ir ekonominių grupių šalyje. Sveikatą vertinti galima įvairiais rodikliais, tačiau mirtingumo statistika yra viena patikimiausiai ir objektyviausiai atspindinčių realią situaciją. Šio darbo tikslas- remiantis mirtingumo statistika, įvertinti demografinius, teritorinius ir socialinius Lietuvos gyventojų sveikatos netolygumus bei jų galimas priežastis, leidžiančias numatyti sveikatos problemų sprendimo būdus nacionaliniame, regioniniame ir vietiniame lygmenyse. Tyrimas apėmė 1970-1977 metus. Tyrimo metu darbe išanalizuota įvairaus amžiaus Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumo ir vidutinės būsimo gyvenimo trukmės netolygumai ir jų pokyčiai; įvertintas amžiaus, periodo ir kohortos efektas vyrų ir moterų mirtingumo pokyčiams bei prognozuotas Lietuvos gyventojų mirtingumo pokyčių kryptis; išnagrinėtos galimos Lietuvos gyventojų mirtingumo ir vidutinės būsimo gyvenimo trukmės teritorinių netolygumų priežastys ir t.t. [Iš leidinio]

ENOne of the most important objectives of health strengthening activity is reduction of inequalities among various resident groups and aspiration for fairness of social health relations. Health inequalities have been noticed not only among countries, but also among various territorial, social, and economic groups within the country. Health can be measured by various indicators, although mortality statistics is one of the most reliable and objectively reflects the real situation. The aim of this paper—on the basis of mortality statistics, to assess demographic, territorial, and social health inequalities of Lithuanian residents and their possible causes that allow anticipating the methods for resolving health problems on the national, regional, and local levels. The research has covered the period of 1970-1977. The research analyses inequalities and changes of mortality and average life expectancy of various age males and females of Lithuania; it assesses the age, period, and cohort effect for changes in male and female mortality changes and prognosticates the change in Lithuanian resident mortality trends; it also investigates possible causes for territorial inequality of mortality and average life expectancy of Lithuanian residents; and etc.

• Epidemic of suicide by hanging in Lithuania : does socio-demographic status matter? / S. Starkuviene, R. Kalediene, J. Petrauskiene. Public health. 2006, Vol. 120, iss. 8, p. 769-775.
• Health condition of children in Klaipėda city and priorities of health promotion / Danguolė Drungilienė, Gintautas Minelga, Juozas Rauckis. Spring University. Changing education in a changing society. 2005, 1, p. 55-61.
• Social dimensions of mortality from external causes in Lithuania: do education and place of residence matter? / Ramune Kalediene, Skirmante Starkuviene, Jadvyga Petrauskiene. Sozial- und Präventivmedizin. 2006, Vol. 51, no. 4, p. 232-239.
• Sociocultural mortality differentials in Lithuania: results obtained by matching vital records with the 2001 census data / Domantas Jasilionis ... [et al.]. Population. 2007, Vol. 62, no. 4, p. 597-646.
• Tackling social inequality through the development of health policy in Lithuania / Vilius Grabauskas, Ramune Kalediene. Scandinavian journal of public health. 2002, Vol. 30, suppl. 59, p. 12-19.
• Unemployment, as risk factor for health: facts and explanations / Mindaugas Stankūnas, Ramunė Kalėdienė. Tiltai. 2005, Nr. 1 (30), p. 61-67.