Moksleivių kūrybingumo psichologiniai veiksniai : disertacija

LTPsichologams pradėjus tyrinėti kūrybingumą, iš pradžių mėginta nustatyti vieną veiksnį, nulemiantį kūrybinius laimėjimus. Dažniausiai juo laikyti gebėjimai arba kai kurios asmenybės ypatybės. Vėliau susiformavo kompleksinis požiūris į kūrybingumą, pabrėžiantis įvairių jį lemiančių veiksnių sąveiką. Tačiau negausu tyrimų, kuriais siekiama nustatyti šių veiksnių tarpusavio ryšius. Kai kurie leidžia daryti prielaidą, kad svarbesnis už gebėjimus kūrybingumo veiksnys yra asmenybės savastis (self) – pamatas, vienijantis jos ypatybes ir lemiantis elgesio dermę. Tokiai prielaidai patikrinti atliktas tyrimas, kuriame buvo lyginami labai gerai besimokančių moksleivių, turinčių ir neturinčių aukštų laimėjimų realioje kūrybingumo reikalaujančioje veikloje, gebėjimai ir savasties ypatumai. Tyrime dalyvavo 32 įvairių Lietuvos mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai. Jų gebėjimai vertinti R. Amthauer ir E. P. Torrance testais. Savasties ypatumams atskleisti pasirinktas individualaus nedirektyvaus pokalbio metodas, kurio duomenys analizuoti kokybiniu metodu. Rezultatai parodė, kad turintieji pripažintų kūrybinių laimėjimų tyrimo dalyviai nuo jų neturinčiųjų savasties ypatumais skyrėsi kur kas labiau, negu gebėjimais. Svarbiausi skirtumai tarp grupių nustatyti interesų, vertybių ir mokymosi bei kūrybinės veiklos motyvacijos srityse. Darbo rezultatai leidžia teigti, kad divergentinio mąstymo ir bendrųjų intelektinių gebėjimų testų galimybės matuoti ir prognozuoti asmenybės kūrybingumą yra ribotos, o norint jį ugdyti, neužtenka mokyti kūrybiško mąstymo technikų. [Iš leidinio]

ENWhen psychologists began studying creativity, they first attempted to find a single factor that determines creative achievements. Later, a complex view towards creativity emerged, which emphasised the interaction between various determining factors. However, there is little research that would aim to find out about the interrelations between these factors. Some argue that the person’s self, which unifies personal qualities and determines the integrity of behaviour, is more important to creativity than the person’s abilities. To test this argument, a research was conducted, which compared the abilities and the personal characteristics of outstanding students that had or did not have high achievements in actual activities requiring creativity. 32 upper-grade students of various Lithuanian schools took part in the research. Their abilities were assessed by R. Amthauer’s and E. P. Torrance’s tests. To reveal their personal characteristics, the method of non-directive conversation was selected and its data was processed by content analysis. The results showed that those research subjects who had recognised creative achievements differed from those who did not have creative achievements in their personal characteristics much more than in their abilities. The most important differences between the groups were in the areas of interests, values, and the motivation for studying and creative activities. The results of the work allow claiming that the tests of divergent thinking and general intellectual capacities have limited value in measuring and predicting the person’s creativity and that teaching creative thinking techniques is not sufficient for nurturing creativity.

• Musical creativity: overview of research in Lithuania / Rūta Girdzijauskienė, Sandra Rimkutė-Jankuvienė. Looking for the unexpected: creativity and innovation in music education : proceedings of the 24th EAS Conference / editing: Rūta Girdrzijauskienė, Emilija Sakadolskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2016. P. 51-60.
• Nežymų intelekto sutrikimą turinčių mokinių kūrybinio originalumo neverbalinės raiškos pokyčiai technologijų pamokose / Vida Petrulionienė, Ilona Valantinaitė. Pedagogika. 2015, 117, p. 168-184.
• Pradinių klasių mokytojų požiūris į kūrybinius teksto darbus / Laima Kižytė, Vaiva Schoroškienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2004. P. 124-132.
• Ugdymo proceso dalyvių nuostatos gabių moksleivių atžvilgiu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose / Bronė Narkevičienė, Junona Almonaitienė. Ugdymo psichologija. 2005, Nr. 14, p. 21-29.
• Vidurinės mokyklos sustiprinto mokymosi profilio mokinių kūrybiškumo ypatumai / Ala Petrulytė. Pedagogika. 2007, 86, p. 90-98.