Moralinių normų reikšmės bei asmenybinės prasmės santykio ypatumai : disertacija

LTMoralės norma – tam tikras elgesio standartas, reglamentuojantis žmonių santykius – sudaro socialiai adaptyvaus elgesio pagrindą. Konkrečioje visuomenėje priimtos normos nevienodai įsisavinamos atskirų individų – bendrosios normų reikšmės interpretuojamos individualiai, įgauna subjektyvią – asmenybinę prasmę. Tirtas moksleivių moralinių normų žinojimas, požiūris į šias žinias, nustatytas problemiškiausias moralinio brendimo atžvilgiu tiriamųjų amžiaus tarpsnis – 13-tieji gyvenimo metai. Originali metodika sudaryta iš tiesioginių bei projekcinių klausimų, semantinio diferencialo metodo ir mokytojų apklausos, atsakymai apdoroti turinio analizės metodu. Gautas bendras normų sąrašas artimas Dekalogui, tačiau žymią dalį sudarė nekonkrečios taisyklės, kurių realus funkcionalumas abejotinas. Tiriamųjų orientacijai į moralines vertybes būdingi ryškūs prieštaravimai agresyvumo kontrolės, turtinių santykių bei reglamentuojančio autoriteto srityse. Moksleivių nurodytos normos ir požiūris į jas koreliavo su amžiumi, lytimi, nekoreliavo su statusu klasėje, pažangumu. Asmenybinės prasmės faktoriaus įtaka moralės normų turiniui, hierarchijai bei šių normų laikymosi tikimybei didžiausia 14-15 metų – moralinis ugdymas šiame tarpsnyje būtų efektyviausias. [Iš leidinio]

ENA moral norm is a certain standard of behaviour regulating relations between human beings and forms the basis of socially adaptive behaviour. The norms accepted in a particular society are not internalised by different individuals in the same way: the significance of the general norms is interpreted individually and acquires a subjective, personal meaning. The research examined the students’ knowledge of the moral norms and their attitude towards this knowledge, and determined that the thirteenth year of life is the most problematic age in terms of the moral growth. The research employed an original methodology consisting of direct and projective questions, the method of semantic differential and the survey of teachers that was processed by content analysis. The list of general norms obtained was close to the Decalogue; however, a small part of it consisted of unspecific rules of questionable functionality. The subjects’ attitudes towards moral values are characterised by clear contradictions in the areas of aggressiveness control, property relations and regulating authority. The norms indicated by the students and their attitudes towards them correlated with age and gender and did not correlate with status in the class and grades. The influence of the personal meaning factor to the content and hierarchy of the moral norms and the likelihood that these norms are observed is the greatest among fourteen- and fifteen-year olds. Therefore, moral education would be the most effective during this period.

• Aukštesnių klasių mokinių ypatumai mokant katalikų tikybos / Arūnas Bladžius. Tiltai. 2005, Nr. 1 (30), p. 105-114.
• Dvasingumas ir jo ugdymo galimybės universitete / Dalia Verbylaitė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2006. 166 p.
• Factors influencing ethics of marketing decisions in Lithuanian Media / Laima Abromaitytė-Sereikienė. Inžinerinė ekonomika. 2008, Nr. 1 (56), p. 29-36.
• Moksleivių vertybės ir teigiamas požiūris į fizinę saviugdą: formavimas, ugdymas : studijų knyga / Olegas Batutis, Linas Gadeikis ; Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2009. 131 p.
• Šiuolaikinių paauglių autentiškumo edukologinės problemos moralinio reliatyvizmo fone.. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2006, t. 20, p. 257-271.