Paauglio asmenybės tapatumo raidos ypatybių ir šeimos struktūros santykis : disertacija

LTTapatumas, kaip internalizuota savireguliacinė sistema, reprezentuoja organizuotą ir integruotą psichinę struktūrą, įkūnija svarbiausias asmenybės vertybes, nusako asmens santykius su kitais žmonėmis bei ryšį tarp Aš ir dvasingumo. Šio darbo tikslas – įvertinti paauglio asmenybės tapatumo raidos ypatybių ir šeimos struktūrinių pokyčių santykį, numatyti tapatumo raidos sunkumų prevencijos bei tapatumo krizių intervencijos galimybes. Tyrime dalyvavo 333 16-17 m. amžiaus Vilniaus miesto vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių mokiniai. Nustatyta, kad tapatumo formavimosi procesas žymiai aktyvesnis tarpasmeninių santykių srityje nei ideologijos. Išryškėjo skirtinga mergaičių ir berniukų tapatumo raidos dinamika: mergaitėms būdingos brandesnės būsenos. Juo brandesnė tapatumo būsena, tuo geriau individas suvokia savo unikalumą, stiprybes, silpnybes ir mažiau priklauso nuo išorinių savęs vertinimo šaltinių. Nustatyti struktūriškai skirtingų šeimų paauglių asmenybės tapatumo formavimosi skirtumai. Vieno tėvo (motinos) šeimų paaugliai kiek anksčiau nei pilnų šeimų paaugliai patiria tapatumo krizės (moratoriumo) požymius, jų tapatumo formavimasis susijęs su vidine asmenybės orientacija ir gilesniu sugebėjimu matyti gyvenimo priešybes reikšmingai susijusias. Pilnų šeimų paauglių moratoriumą labiau įtakoja tėvų patyrimo ir autoriteto pagrindu daromi išankstiniai sprendimai, vadovavimasis išorine įtaka. Remiantis tyrimo rezultatais aptartos įvairios priemonės, galinčios palengvinti paauglio tapatumo krizės sprendimą.

ENIdentity as an internalised system of self-regulation represents an organised and integrated psychic structure, captures the main personal values, and describes the relations of a person with other people, as well as the relation between the self and spirituality. This work aims to assess the relation between the adolescent’s personal identity development and changes in the family structure, as well as suggest the possibilities of intervention in preventing identity development problems and identity crises. 333 16-17 year old senior secondary school students took part in the research. It was found that identity formation process is much more intensive in the area of interpersonal relations than in the area of ideology. The more advanced the state of identity, the better the individual understands his/her uniqueness, strengths and weaknesses, and the less the individual depends on the external sources of self-assessment. Differences in the personal identity formation were found among adolescents from structurally different families. Adolescents in single-parent families experienced the signs of identity crisis (a moratorium) somewhat earlier than those in families with both parents, and their identity formation was related to the internal personal orientation and a more developed ability to discern significant interrelations between the opposites of life. The moratorium of adolescents in full families was more influenced by preconceived decisions made on the basis of the parents’ experience and authority, as well as reliance on external influences. The research results were used to discuss various measures that may facilitate the resolution of the adolescent identity crisis.

• Darniose ir socialinės rizikos šeimose gyvenančių paauglių tapatumo ir socialinės adaptacijos mokykloje vertinimas / Remigijus Bubnys, Gitana Rudnickaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2010, Nr. 2 (27), p. 20-26.
• Lietuvos paauglių beviltiškumo jausmas ir savivertė / Inga Andziulytė, Danguolė Beresnevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2005, Nr. 1 (5), p. 172-178.
• Paauglio asmenybės tapatumo, savigarbos ir subjektyvios gerovės išgyvenimo ryšys / Jolanta Sondaitė, Dainius Čerbulėnas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2006, t. 20, p. 395-405.
• Paauglių požiūris į santykius su tėvais / Marytė Gaigalienė, Darius Subačius. Pedagogika. 2001, 53, p. 29-33.
• Vaikų ir tėvų santykiai bei tapatumo raida : lyčių skirtumai / Aldona Vaičiulienė. Ugdymo psichologija. 2004, Nr. 13, p. 63-67.