6-12 metų vaikų kognityvinių procesų ir motyvacinių orientacijų ryšio ypatumai : disertacija

LTKognityviniai procesai – mąstymas ir atmintis – yra vieni iš pagrindinių pažintinę veiklą sąlygojančių procesų, tačiau kai kurie jų tarpusavio ryšio aspektai yra interpretuojami nevienodai. Asmenybės motyvacinė struktūra gali stimuliuoti kognityvinių gebėjimų reiškimąsi arba jį slopinti. Šio tyrimo teorinis pagrindas yra J.Piaget kognityvinės raidos samprata. Tyrimo tikslas – ištirti vyresniojo ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kognityvinių procesų (serijavimo, serijos įsiminimo) ir motyvacinių orientacijų (“į save”, “į aplinką”) tarpusavio sąveiką. Tyrime dalyvavo 376 tiriamieji (170 mergaičių ir 206 berniukai). Duomenų analizė parodė, kad, didėjant tiriamųjų amžiui, serijavimo operacinio lygio įvertinimai didėja, tačiau operacinio lygio augimas gali būti nenuoseklus. Nustatytos tam tikros serijavimo ir serijos įsiminimo sąryšį charakterizuojančios savybės; tai rodo, kad atmintis yra susijusi su mąstymo schema ir pasikeitus šiai schemai taip pat yra modifikuojama. Nustatytas ryšys tarp 6-12 m. vaikų serijos įsiminimo ir netiesioginės atminties. Vyresniajame ikimokykliniame ir jaunesniajame mokykliniame amžiuje dominuoja motyvacinė orientacija “į aplinką”, kuri pasireiškia siekimu efektyviai funkcionuoti aplinkoje. Apibendrinus motyvacinių orientacijų ir kognityvinių procesų tarpusavio ryšį galima teigti, kad analizuojamos motyvacinės orientacijos gali būti vaiko asmenybės savybė, turinti įtakos jo kognityviniams gebėjimams. Disertacijoje pateikiamos praktinės rekomendacijos 6-12 m. vaikų kognityvinių procesų ugdymui.

ENCognitive processes – thinking and remembering – are among the main processes determining cognitive activities; however, some aspects of their interrelations are subject to various interpretations. The personal motivational structure may stimulate or suppress the expression of cognitive abilities. The research took Jean Piaget’s conception of cognitive development as its theoretical basis in order to examine the interrelations between the cognitive processes (serialisation, memorising series) and the motivational orientations (“towards oneself”, “towards the environment”) of older preschool and younger school age children. 376 subjects took part in the research (170 girls and 206 boys). Data analysis showed that the older were the subjects, the higher were the ratings of the operational level of serialisation; however, the growth of the operational level may be inconsistent. Some qualities characterising the relation between the serialisation and the memorisation of series were established. This shows that memory is related to the scheme of thinking and, as this scheme changes, it is modified as well. A relation between the memorisation of series and the indirect memory of 6-12 year old children was established. Motivational orientation “towards the environment”, which seeks to achieve effective functioning in the environment, is prevalent during the older preschool and younger school age. It may be argued that the motivational orientations analysed may be the child’s personal characteristic that influences the child’s cognitive abilities. The dissertation provides practical recommendations for the development of the cognitive processes of 6-12 year old children.

• Gebėjimo klasifikuoti raidos socialiniai ir edukaciniai aspektai septintaisiais vaiko gyvenimo metais / Bronislava Grigaitė, Saulė Raižienė, Antanas Valantinas. Pedagogika. 2005, 79, p. 180-188.
• Social-educational aspects of development of thought operation of classification during the seventh year of life / Bronislava Grigaitė, Saulė Raižienė, Antanas Valantinas. Entwicklung erziehungswissenschaftlicher Paradigmen: Theorie und Praxis / Gerd-Bodo von Carlsburg (Hrsg.). Frankfurt am Main: Lang, 2007. P. 429-445.