Tėvų skyrybas patyrusių vaikų pažeidžiamumas ir jo įveika : disertacija

LTGausėjant skyrybų, vis daugiau vaikų išgyvena tėvų skyrybas, su skyrybomis susijusius pasikeitimus ir lieka gyventi su vienu iš tėvų. Skyrybų sukeltas stresas gali paveikti vaiko pažeidžiamumą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti 8-10 metų vaikų, kurie patyrė tėvų skyrybas, psichologinį pažeidžiamumą ir pažeidžiamumo įveiką ir numatyti pažeidžiamumo prevencijos galimybes. Tyrime dalyvavo 98 vaikai 8-10 m. amžiaus, 26 mergaitės ir 34 berniukai iš išsiskyrusių šeimų, bei 19 berniukų ir 19 mergaičių, gyvenančių su abiem tėvais (kontrolinė grupė). Visi išsiskyrusių šeimų vaikai globojami motinos, septyni vaikai gyvena kartu su motina ir patėviu. Nustatyta, kad išsiskyrusių šeimų vaikai yra labiau pažeidžiami, o jų pažeidžiamumo įveikos būdai mažiau efektyvūs. Vaiko pažeidžiamumą ir pažeidžiamumo įveiką galima numatyti pagal: patiriamų stresų kiekį šeimoje, lytį, kognityvinius veiksnius – vaiko įsitikinimus apie skyrybas, kai kuriuos socialinius veiksnius (pvz., jei vaikas išgyvena lojalumo konfliktą). Pažeidžiamumo įveiką galima numatyti pagal laiką, praėjusį po skyrybų: praėjus daugiau laiko po skyrybų, vaikams būdingi adaptyvesni įveikos būdai. Tėvų skyrybas patyrusiems vaikams būtina kompleksinė psichologinė pagalba, kuri apimtų paramą šeimoms iki skyrybų ir skiriantis, ypač pabrėžiant vaikų pažeidžiamumo profilaktikos ir įveikos mokymo programų, tinkamo vaiko informavimo ir skyrybų supratimo reikšmę. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos praktinės rekomendacijos teikiant kompleksinę pagalbą išsiskyrusių šeimų vaikams.

ENWith the number of divorces increasing, ever more children experience their parents’ divorce and changes related to it, and remain to live with one of the parents. Stress caused by a divorce can affect the child’s vulnerability. The aim of this work was to analyse psychological vulnerability of 8-10-year old children who experienced their parents’ divorce and overcoming that vulnerability, and to foresee possibilities of preventing it. Participating in the survey were 98 children of the age between 8 and 10 years, 26 girls and 34 boys from divorced families, and 19 boys and 19 girls living with both parents (a control group). All children from divorced families lived with their mothers, seven children lived together with their mothers and stepfathers. It was established that children from divorced families were more vulnerable, and ways of overcoming their vulnerability were less effective. The child’s vulnerability and its overcoming depend on the amount of stresses experienced in the family, sex, cognitive actions – the child’s conviction about a divorce, some social factors (e.g., a child experiences a conflict of loyalty). Overcoming of vulnerability depends on how much time has passed following the divorce. All-round psychological help is necessary to the children who experience their parents’ divorce, which is to include support to the families prior to a divorce and during it, accentuating the importance of training programmes for prophylactics of vulnerability and overcoming it, proper ways of informing the child. On the basis of the research results, practical recommendations for providing all-round help to the children from divorced families are presented.

• Daugeriopos rizikos idėjos pritaikymas vaikų išsiskyrimo su tėvais kontekste : vaikų psichologinio prisitaikymo sunkumus prognozuojantys veiksniai / Tomas Lazdauskas. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2011, d. 4, p. 44-58.
• Emigracijoje esančių šeimų vaikų ugdymo problemos: mokytojų požiūris / Jurgita Jurevičienė, Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2011, d. 4, p. 59-81.
• Emigracijos poveikis jauno žmogaus raidai darnaus kaimo vystymosi kontekste / Rimantas Dapkus, Aušra Lisinskienė, Saulius Šukys. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 2 (26), p. 59-68.
• Išsiskyrimo su tėvais patirtį turinčių vaikų psichologinio prisitaikymo sunkumai rizikos sankaupos požiūriu / Tomas Lazdauskas. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2011, Nr. 1 (7), p. 19-28.
• Netektį patyrusių pradinių klasių mokinių emociniai išgyvenimai / Tomas Butvilas. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 87-91.
• Paauglių, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, savęs vertinimo ypatumai / Kristina Samašonok. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 2 (13), p. 101-110.
• Patirtų tėvų skyrybų bei jų aplinkybių sąsaja su jaunų suaugusiųjų elgesio ir emociniais sunkumais / Reda Viršilaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė. Pedagogika. 2021, 141, 1, p. 230-251.
• Seksualinės prievartos padariniai ir jų sąsajos su traumos įveikos strategijomis paauglystėje / Neringa Grigutytė, Gražina Gudaitė. Visuomenės sveikata. 2009, Nr. 1 (44), p. 56-69.
• Tėvų emigraciją patyrusių vaikų globos ir socialinės gerovės užtikrinimas : ekspertų požiūris / Aušrinė Gumuliauskienė, Tomas Butvilas, Jūratė Butvilienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 4 (20), p. 145-150.