Klasikinių kalbų kirčio žymėjimo įtaka lietuvių kirčio žymėjimui : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Klasikinių kalbų kirčio žymėjimo įtaka lietuvių kirčio žymėjimui: disertacija
Alternative Title:
The Influence of classical languages’ methods of indicating stress on the Lithuanian methods of indicating stress / Strockis, Mindaugas (dissertation)
Authors:
Strockis, Mindaugas
Awarding Body:
Vilniaus universitetas
Publication Data:
Vilnius, 2007.
Pages:
125 lap
Notes:
Disertacija parengta 2003-2007 metais Vilniaus universitete. Dr. disert. (humanitariniai m.) - Vilniaus universitetas, 2007. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Accent notation in the classical languages and its influence on Lithuanian accent notation Vilnius : [University of Vilnius], 2007 26 p
Summary / Abstract:

LTDaugumos alfabetinių kalbų kirčio ženklai yra kilę iš graikiškų ženklų, sukurtų III a. pr. Kr. Nuo XVI a., sukūrus vadinamąją „Heninijaus“ sistemą graikų kalboje, kirčio ženklai dažnai buvo laikomi bereikšmiais diakritikais, naudingais nebent homografinių formų atskyrimui. Tokia sistema įsigalėjo tuometiniame lotynų rašte. Lietuviška Danieliaus Kleino sistema paremta šia lotyniška praktika: kilmininko galūnės daugmaž reguliariai žymimos lotynišku laužtiniu cirkumfleksu. Taip rašytinis cirkumflekso ženklas sutapo su lietuvių tvirtagale priegaide. Tiesa, lietuvių kalbos kirčiai rašte dažnai buvo iškraipomi, mechaniškai taikant graikų kirčiavimo taisykles. 1737 m. gramatikos autorius, atsisakęs dirbtinio graikiškų taisyklių taikymo ir sužymėjęs tikrąsias lietuvių priegaides, vis dėlto sekė šia tradicija, pasirinkdamas cirkumflekso ženklą tvirtagalei priegaidei žymėti. Galutinį pavidalą lietuvių kirčio žymėjimui suteikė Fridrichas Kuršaitis. Hipotezė, kad graikų ir lietuvių priegaidžių sutapimą linksnių galūnėse nulėmė bendro indoeuropiečių paveldo faktorius, buvo daug kartų kritikuota, bet taip ir nebuvo įtikinamai paneigta. Taigi atrodo, kad kitados intuityviai ar net atsitiktinai parinkti graikiški kirčio ženklai lietuvių priegaidėms žymėti iš tiesų atskleidžia daug gilesnę ir senesnę giminystę. [Iš leidinio]

ENThe accent signs of most alphabetic languages ultimately derive from Greek signs devised in the 3rd century BC. In the 16th century, with the arrival of the so-called ‘Henninian’ accentuation system of Greek, accent signs were often treated as meaningless diacritics, useful but for the distinction of otherwise homonymous word forms. A similar use of accents was made in Latin script. The Lithuanian system of Daniel Klein followed this humanist Latin usage: the genitive endings were more or less regularly marked with a circumflex sign, which had the Latin angled shape. Thus the written circumflex mark coincided with the actual Lithuanian circumflex intonation. The Lithuanian accents were, however, distorted in writing by formally applying Greek rules. The accent notation of the 1737 grammar, known for its exact adherence to the actual Lithuanian accents rather than to formally applied Greek rules, is nevertheless consistent with this tradition in its choice of the circumflex sign to mark the Lithuanian circumflex accent. The Lithuanian accent notation was given its final form by Friedrich Kurschat. The factor of the common Indo-European heritage in the actual coincidence of Greek and Lithuanian syllable intonations in the final syllables has suffered numerous attacks, but it has never been convincingly disproved. It still seems that what once was an intuitive or even incidental choice of Greek accent signs to mark corresponding Lithuanian accents, indeed reveals a much older and deeper affinity. [From the publication]

Subject:
Kalbotyra / Linguistics
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11550
Updated:
2022-02-07 20:09:09
Metrics:
Views: 73
Export:
Download