Mokėjimo spręsti problemas reikšmė, ugdant pradinių klasių mokinių atsakingumą : disertacija

LTTyrimo tikslas – nustatyti ryšį tarp atsakingumo kaip nuostatos ir mokėjimo atsakingai elgtis ir, tuo remiantis, parengti atsakingumo kaip asmenybės ugdymo pradinėse klasėse metodikos gaires. Tyrimo rezultatai rodo, kad atsakingumo ugdymą tikslinga pradėti kiek galima anksčiau, bent jau jaunesniame mokykliniame amžiuje. Nustatyta, jog pradinių klasių mokinių atsakingumas dažniausiai priskiriamas II išsivystymo lygiui, t. y. šie mokiniai nelabai atsakingai renkasi elgesio būdus, stokoja savarankiškumo, kūrybiškumo ir kritiškumo. Mokinių apklausos rodo, kad jie nepakankamai gerai pažįsta save, žino savo mokėjimus ir trūkumus, savo sėkmių ir nesėkmių priežastis. Tėvų nuomonė, lyginant ją su mokytojų vertinimais, atskleidė mažesnę jų pedagoginę kompetenciją bei silpnesnį tiek atsakingumo ir jo ugdymo, tiek pačios diagnostikos esmės suvokimą. Išsami gautų duomenų analizė leidžia teigti, jog, nors įvairūs demografiniai veiksniai (šeimos sudėtis, vietovė, tėvų išsilavinimas, lytis ir kt.) iš dalies turi tam tikros įtakos mokinių atsakingumui, tačiau jie nėra esminiai atsakingumo lygį sąlygojantys faktoriai.

ENThe goal of the research is to determine a relationship between responsibility as an attitude and the ability to act in a responsible manner, as well as prepare methodical guidelines for personal education in elementary grades. Results of the research show that education of responsibility should be started as early as possible, in the young school age at the latest. A conclusion was made that the responsibility of elementary students is often listed as level II, i.e., these students are not very responsible in their choice of ways of conduct, they lack independence, creativity and critical thinking. Student surveys revealed that they lack understanding of themselves and only know their skills and weaknesses, as well as causes of their successes and failures. As compared with teacher assessments, parents’ opinions have revealed their lower pedagogical competences and weaker understanding of responsibility and its education. A thorough analysis of the data suggests that although various demographical factors (family composition, location, parents’ education, gender, etc.) have a certain effect on the responsibility of pupils, they are not major factors determining the level of responsibility.

• Mokinių vertybinių nuostatų ugdymo aspektai integruojant populiariąją muziką : mokslo studija / Asta Rauduvaitė ; Vilniaus pedagoginis universitetas. Kultūros ir meno edukologijos institutas. Muzikos katedra. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 104 p.
• Pradinių klasių mokinių charakterio akcentuacijų pedagoginio koregavimo ypatumai / Ieva Petrauskienė. Pedagogika. 2000, 42, p. 14-19.
• Social aspect of responsibility dependence on gender / Rasa Pocevičienė. Socialiniai mokslai. 2004, Nr. 1 (43), p. 33-37.