Aukštesniųjų klasių moksleivių filologinis išprusimas šiuolaikinio gimtosios kalbos mokymo požiūriu : disertacija

LTŠiame darbe siekiama nustatyti, kokių moksleivių filologinio išprusimo rezultatų yra pasiekiama ir kas juos lemia, mokant gimtosios kalbos aukštesniosiose mokyklose. Galima teigti, kad filologiškai išprusęs asmuo integruoja savyje kalbos, literatūros, folkloristikos žinias ir gebėjimus, kompleksiškai sukauptus kultūros pagrindu, visa tai brandindamas iki kompetencijos ir inteligencijos. Filologinis išprusimas yra filologinio ugdymo, pasireiškiančio filologiniu prusinimu, rezultatas. Filologinio išprusimo struktūrą sudaro šie kriterijai: suvokimas, kad gimtoji kalba yra didžiausias nacionalinis turtas, viena pagrindiniu tautos gyvavimo sąlygų; lietuvių kalbos vietos indoeuropiečių kalbų šeimoje ir baltiškame areale suvokimas; mitologijos, tautosakos ir literatūros ryšio suvokimas; pakankamai turtingo lietuviu kalbos žodyno įsisavinimas, gebėjimas palyginti gimtąją kalbą ir su kitomis kalbomis, nustatyti tarptautiniu žodžių reikšmes gimtąja kalba; gebėjimas taisyklingai ir kultūringai reikšti savo mintis raštu ir žodžiu; orientacija pasaulinės ir lietuvių literatūros visete, suvokiant rašytojų kaip visuomenės kultūrintojų vaidmenį; gebėjimas analizuoti ir interpretuoti kurinius, turinio ir menines raiškos esminių momentų suvokimas bei pritaikymas praktinėje veikloje. Atliktas konkrečių mokyklų moksleivių išprusinimo tyrimas parodė, kad aukštai ir labai aukštai galima vertinti beveik pusę, vidutiniškai – apie trečdalį, o žemai – apie penktadalį visų testuotų moksleivių.

ENThe work aims to determine the results achieved in the philological education of students and the factors that determine them in the teaching of the native language in higher schools. A person with good philological education is said to integrate knowledge and capacities of language, literature and folklore, which is then transformed to competence and intelligence. Philological education is a result of philological teaching that is expressed through philological development. The structure of philological education consists of the following criteria: understanding that the mother tongue is the biggest national value and one of the key conditions for a nation’s existence; the place of the Lithuanian language in the family of Indo-European languages and the Baltic group; understanding of the relationship between mythology, folklore and literature; command of the rich lexis of the Lithuanian language and the ability to compare the native language with other languages, determine meanings of international words in the native language; ability to express thoughts in written and verbal form correctly; orientation in the totality of world and Lithuanian literature, understanding the role of writers as providers of culture to the society; ability to analyze and interpret works, understanding of key moments of content and artistic expression. A research of education of specific students was carried out and showed that almost half of them could receive the highest and top marks, a third were medium-level and about a fifth of all tested students were of the lowest margin.

• Analysis of the tendencies of students' attitudes towards English as language for academic purposes : problem-based learning case study at Kaunas University of Technology, individual learning aspect / Nijole Ciuciulkiene. Užsienio kalbų mokymas/is kolegijoje: savarankiško darbo ypatumai ir problemos : konferencijos pranešimų medžiaga, 2005 m. lapkričio 18 d. Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras, 2005. P. 1-11.
• Bendrasis išprusimas: santykis su žmogaus intelektu ir semantine atmintimi / Artūras Blinstrubas. Pedagogika. 2002, 56, p. 40-46.
• Bendrasis ugdymas aukštosios mokyklos profesiniame rengime / Raimonda Brunevičiūtė. Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 3 (24), p. 123-128.
• Būsimųjų mokytojų bendrasis išprusimas kaip edukacinės diagnostikos objektas / Artūras Blinstrubas. Acta paedagogica Vilnensia. 2002, t. 9, p. 52-63.
• Filologinio prusinimo bei išprusimo tendencijos Lietuvos švietimo reformos kontekste : studentų požiūrių lyginamoji analizė / Nijolė Bankauskienė. Socialiniai mokslai. 2001, Nr. 1 (27), p. 71-79.
• Filologinio prusinimo tendencijos technologinėje gimnazijoje : Kauno statybininkų rengimo centro atvejis / Ilona Skersienė, Nijolė Bankauskienė. Socialiniai mokslai. 2001, Nr. 2 (28), p. 65-71.
• Filologinio ugdymo virsmas Lietuvoje integracinių kontroversijų fone : edukologinis žvilgsnis į XVI amžių / Nijolė Bankauskienė. Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 3 (24), p. 46-54.
• Filologinis išprusimas kaip socializacijos veiksnys technologinio profilio gimnazijoje / Ilona Skersienė, Nijolė Bankauskienė. Kultūra - Ugdymas - Visuomenė. 2005, Nr. 1, p. 46-53.
• KTU socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų studentų filologinis išprusimas dalykinės komunikacijos srityje / Nijolė Bankauskienė, Ilona Skersienė, Vilma Staskevičienė. Aukštasis mokslas - žinių visuomenei. Kaunas: Technologija, 2003. P. 282-287.
• KTU studentų požiūrio į filologinį išprusimą tyrimas (2000/2001 mokslo metai) / Nijolė Bankauskienė, Daiva Urbonaitė. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika : konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2001. P. 30-40.
• Lithuanian national identity: the European context and education / Irmantas Ramanauskas, Raimonda Brunevičiūtė, Raimonda Minkutė. Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 4 (25), p. 7-14.
• Moksleivių ir studentų kalbinio išprusimo tyrimas: filologinių ir techninių terminų vartojimas / Nijolė Bankauskienė, Ilona Skersienė. Pedagogika. 2001, 52, p. 54-62.
• Opozicinių ideologinių veiksnių edukacinis poveikis: filologinio prusinimo apogėjaus atvejis XVII a. Lietuvoje / Nijolė Bankauskiėnė. Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 4 (25), p. 84-94.
• Pedagogikos ir kultūros sąsajos rengiant ikimokyklinio ugdymo pedagogus / Nijolė Bankauskienė, Ramunė Masaitytė. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika : tarptautinė mokslinė praktinė konferencija, 2016 m. gruodžio 8 d. / Kauno kolegija. Kaunas : Kauno kolegijos Leidybos centras, 2016. P. 33-37.
• Technologinio profilio gimnazijos moksleivių leksinio išprusimo tyrimas / Nijolė Bankauskienė, Ilona Skersienė. Aukštojo mokslo sistemos ir didaktika : konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2001. P. 311-321.
• The Analysis of new educators' attitudes towards the possibilities of new technological gymnasiums to realize educating in philology as a premise for technological education / Ilona Skersienė, Nijolė Bankauskienė, Nijolė Čiučiulkienė. Social Education. 2005, t. 10, p. 222-235.
• Verbal communication aspects in the process of educating in philology in the context of new educational mentality / Nijolė Bankauskienė. Towards the learning society : educational issues. 2002. P. 199-209.