Ugdymo dalyvių požiūris į dabarties mokyklą (socialinis pedagoginis aspektas) : disertacija

LTDaktaro disertacijoje analizuojamas ugdymo dalyvių (mokytojų, mokinių ir jų tėvų ) požiūris į bendrojo lavinimo mokyklos kaitą Atgimimo laikotarpiu ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Ilgalaikiai tyrimai atskleidė (1988 - 1995 m.), kad ugdymo dalyviai tiriamuoju laikotarpiu pozityviai vertino švietimo sistemos kaitos strategiją ir politiką. Tačiau šalyje vykstantys edukaciniai procesai beveik nekeitė mokinių požiūrio į mokymąsi: mokymuisi daugiausia dėmesio skyrė pirmosios ir trečiosios bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos pakopos mokiniai, mažiausiai – antrosios pakopos mokiniai. Daugelis mokytojų nepritarė baigiamosios pakopos sutrumpinimui iki dviejų metų. Pedagogus netenkino ir kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo sistema – didžioji dauguma respondentų akcentavo, kad minėtų institucijų veiklą būtina iš esmės keisti arba tobulinti. Tiriamuoju laikotarpiu tik kas trečias mokinių tėvas akcentavo savo vaikų gerų veiklos rezultatų motyvą; 40 proc. respondentų disponavo nuostata, kad kintant švietimo sistemai mokymo turinys tapo jų vaikams per sunkus. Remiantis ugdymo dalyvių nuomone, disertaciniame darbe atskleistas grįžtamasis ryšys, sąlygojantis teorinius teiginius, kuriais galima grįsti švietimo sistemos modernizavimo kryptis. Pateiktos rekomendacijos, kaip toliau vykdyti švietimo reformą ir pasiūlymai išryškėjusiems negatyviems reiškiniams šalinti. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyses the views of the participants of education (teachers, schoolchildren and parents) towards the transformation of comprehensive schools during the period before and after Lithuania’s restoration of independence. Long-term research (1988-1995) revealed that the participants of education had a positive view of the strategies and policies of the transformation of the educational system. However, the educational processes taking place in the country almost did not affect the schoolchildren’s view towards learning: schoolchildren of comprehensive secondary schools paid the most attention to learning during the first and the third stage of school, while during the second stage – the least. Most teachers did not approve the shortening of the final stage to two years. The pedagogues were also dissatisfied with the system of training and attestation – the majority of the respondents emphasised that the activities of the said institutions must be revised fundamentally or improved. During the period of research, only every third parent emphasised the importance of their children’s achievements; 40% of respondents held an opinion that the study programme became too difficult for their children due to changes in the educational system. On the basis of the opinions of the participants of education, the dissertation work develops theoretical arguments that may be used in the modernisation of the educational system. The dissertation provides recommendations regarding further educational reforms, as well as suggestions for the elimination of their flaws.

• Bendrojo ugdymo strateginių pokyčių įgyvendinimas mokykloje / Ramutė Bruzgelevičienė, Jūratė Kašinskienė. Pedagogika. 2010, 100, p. 72-84.
• Gerų rezultatų motyvacija: mokytojų požiūris / Vilija Grencevičienė. Jaunimas ir šiuolaikinis pasaulis: socialinių patirčių įžvalgos / sudarytojas ir atsakingasis redaktorius Valdas Pruskus. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. P. 114-127.
• Į mokymosi rezultatus orientuota motyvacija : mokinių ir mokytojų požiūris / Vilija Grincevičienė. Pedagogika. 2009, 94, p. 28-34.
• Kaišiadorių rajono pedagogų kvalifikacijos tobulinimo būklė ir perspektyvos / Neringa Vitkauskienė, Tadas Tamošiūnas. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve / sudarytojai Valdas Pruskus, Romualdas Grigas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 7-51.
• Mokinių savijauta pakeitus mokyklą: empirinio tyrimo duomenų interpretacija / Ona Tijūnėlienė. Tiltai. 2007, Nr.4 (41), p. 67-81.
• Mokytojo kompetencijos: į pedagogo asmenybę orientuoti moksleivių lūkesčiai / Vilija Grincevičienė. Pedagogika. 2004, 71, p. 51-55.
• Mokytojo socialinis statusas visuomenėje (Kazlų Rūdos savivaldybės situacija) / Vaida Juškienė, Vilija Grincevičienė. Šiuolaikinė mokykla sociologų objektyve / sudarytojai Valdas Pruskus, Romualdas Grigas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006. P. 93-143.
• Mokytojų požiūris į kvalifikacijos tobulinimą (tęstinį savo mokymąsi) mokyklos kaitos kontekste (1988 -1995 m. m.) / Vilija Grincevičienė. Pedagogika. 2001, 52, p. 114-119.
• Moksleivių požiūris į laiko sąnaudas namų darbams atlikti / Vilija Grincevičienė, Danutė Milevičienė. Pedagogika. 2005, 78, p. 89-92.
• Muzikinio ugdymo aktualijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos mokykloje / Esta Rūta Urbonavičienė. Didaktika - mokykla - visuomenė. 2015, 1 html (5 p.).
• Pedagogai apie moksleivių krūvį: ugdymo turinio aspektas / Vilija Grincevičienė, Rimantas Vaivada. Pedagogika. 2004, 74, p. 29-32.
• Tėvų požiūrio į vaikų mokymosi rezultatus ir galimybes raida mokyklos reformavimo laikotarpiu (1988-1995 m.) / Vilija Grincevičienė. Lietuvos sociologija amžių sandūroje / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2001. P. 152-159.
• Veiksmingo mokymosi įgūdžiai : prielaidos ir siekiai / Vilija Grincevičicnė. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas : mokslas-studijos-mokykla : VII tarptautinė mokslinė konferencija, Vilnius, 2000 lapkričio 22-24 d. : mokslo darbai / redakcinė kolegija: Irena Musteikienė (pirmininkė) ... [et al.]. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2000. P. 91-97.