Profesinio ir ikiprofesinio pedagogų rengimo sąveika : disertacija

LTProfesinis orientavimas traktuojamas kaip permanentinė, kryptinga ir sisteminga bendrojo moksleivių ugdymo dalis; jo tikslai yra formuoti asmens gebėjimus racionaliai apsispręsti bei deramai pasirengti profesinei veiklai arba profesinėms studijoms. Ikiprofesinis pedagoginis rengimas- tai vadovavimas moksleivių teorinei ir praktinei veiklai, kurioje jie įsisavina tam tikrą propedeutinį teorinį rengimosi pedagogo veiklai kursą, o taip pat įgyja praktinių profesinės veiklos gebėjimų. Profesinio ir ikiprofesinio pedagogų rengimo procese svarbiausiomis savybėmis tampa perimamumas ir tęstinumas. Šio darbo mokslinė problema- ikiprofesinio moksleivių rengimo pedagogo profesijai patirtis ir jos tęstinumas universitetinėse mokytojų rengimo studijose. Tyrimo tikslas- ištirti, parengti ir pagrįsti į vaiko asmenybę orientuoto pradinių klasių mokytojo rengimo esminius komponentus- ikiprofesinį moksleivių pedagoginį rengimą ir šio rengimo tąsą studijų aukštoje mokykloje procese. Tyrimo objektas- pradinių klasių mokytojų profesinis rengimas. Darbe nagrinėjama pedagoginė veikla apima profesinės orientacijos fakulteto 10-12 klasių moksleivius, besirenkančius pradinių klasių mokytojo profesiją, bei šią profesiją studijuojančius Šiaulių universiteto studentus. [Iš leidinio]

ENVocational orientation is treated as a permanent, streamlined, and systematic part of general education of pupils; its aims to formulate personal abilities to make rational decisions are properly prepare for a vocational activity or vocational studies. Pre-vocational pedagogic training is leading the theoretical and practical activity of pupils, during which they master certain propedeutic theoretical preparation course for activity of a pedagogue as well as gain practical vocational activity abilities. During the vocational and pre-vocational pedagogue training process, the key qualities are transferability and continuity. The scientific problem of this paper—experience of pre-vocational training or pupils for the vocation of a pedagogue and its continuity in university teacher training studies. The aim of the research is to analyse, design, and reason the key child-personality focused primary teacher training components—pre-vocational pedagogue training and continuity of this training in schools of higher education. The object of the research—vocational training of primary school teachers. The pedagogic activity analysed in the paper covers the vocational orientation faculty for the 10th-12th grade pupils who are choosing the vocation of a primary school teacher as well as students who are studying this subject in Šiauliai University.

• Būsimųjų mokytojų lituanistų nuostatų psichologinė charakteristika / Sigitas Kregždė. Ugdymo psichologija. 2001, t. 4, Nr. 1, p. 14-19.
• Būsimųjų pradinių klasių mokytojų profesinis kryptingumas / Audronė Vildžiūnaitė, Aušra Žemgulienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2004. P. 214-225.
• Correlation and cluster analysis of educational competence evaluation / Teodoras Tamošiūnas. Erziehungswandel und moderne pädagogische Verfahren / Gerd-Bodo Reinert, Irena Musteikienė (Hrsg.). Frankfurt am Main: Peter Lang, 2001. P. 121-131.
• Europinės švietimo dimensijos - mokytojų veiklos ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos veiksnys / Renaldas Čiužas, Vilija Adaškevičienė. Tiltai. Priedas. 2005, nr. 28, p. 43-50.
• Geografijos mokytojo žinių, gebėjimų ir vertybių ypatumai / Regina Subotkevičienė, Saulius Stanaitis. Pedagogika. 2011, 102, p. 104-115.
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogo profesijos kompetencijos įsivertinimas / Kristina Stankevičienė, Inga Bielinienė, Božena Zimblienė, Daiva Gudelevičienė, Anna Novicka, Violeta Bisikirskienė. Pedagogika. 2009, 93, p. 62-69.
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogų profesinės kompetencijos kaip tęstinio profesinio mokymo(si) funkcija : kompetencijų modelio įgyvendinimas, įvertinimas / Elena Jurašaitė-Harbison. Pedagogika. 2004, 71, p. 56-65.
• Mentoriaus kompetencijų modelis : studentų praktikai vadovaujančių ikimokyklinio ugdymo mentorių nuomonė / Ona Monkevičienė, Birutė Autukevičienė. Pedagogika. 2011, 103, p. 64-73.
• Mentoriaus kompetencijų raiška, vadovaujant ikimokyklinio ugdymo studijų programos studentų praktikai / Birutė Autukevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 3 (32), p. 6-16.
• Mokyklos socialinis pedagogas: ergonominis aspektas / Bronislovas Bitinas, Asta Šidlauskienė. Pedagogika. 2001, 53, p. 8-15.
• Mokytojų rengimo tendencijų įvairovė / Regina Subotkevičienė. Pedagogika. 2008, 90, p. 36-43.
• Muzikos mokytojų profesinė kompetencija: Lietuvos ir Suomijos studentų požiūris / Jolanta Lasauskienė, Antti Juvonen. Pedagogika. 2005, 78, p. 29-35.
• Pedagoginė praktika kaip būsimų mokytojų bendravimo kompetencijos gerinimo prielaida / Dėja Aukštkalnytė. Acta paedagogica Vilnensia. 2001, t. 8, p. 205-215.
• Pradinių klasių mokytojų profesinis kryptingumas / Teodoras Tamošiūnas. Pedagogika. 2002, 56, p. 182-188.
• Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernioje Lietuvoje / Kęstutis Trakšelys. Pedagogika. 2013, 110, p. 12-19.
• Švietimo kaip socialinio instituto transformacija modernios visuomenės kontekste (Lietuvos atvejis) / Kęstutis Trakšelys. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 4, p. 437-445.
• Užsienio kalbos svarba formuojant studentų profesinį-pedagoginį kryptingumą / Jūratė Balžakienė. Pedagogika. 2000, 43, p. 18-25.