Pradinių klasių mokinių kalbinio etiketo ugdymas : disertacija

LTPirmą kartą Lietuvos ir užsienio pedagogikoje kalbinio etiketo ugdymas nagrinėtas kaip gimtosios kalbos mokymo uždavinys, pradinių klasių mokinių šnekamosios kalbos mokymui suteiktas praktinis kryptingumas ir išryškintos naujos auklėjimo mokant lietuvių kalbos galimybės. Darbe tvirtinama, kad kalbinio etiketo modeliai yra natūralus pradinių klasių mokinių sakytinės kalbos ugdymo komponentas. Pradinių klasių lietuvių kalbos mokymo priemonių grožinės literatūros tekstų turinys yra pakankamas kalbinio etiketo modeliams išreikšti ir pateikti mokiniams. Papildomojo ugdymo renginiai gali būti susieti su kalbinio etiketo ugdymu per pamokas ir atlikti kalbinio etiketo modelių taikymo bei jų įsisavinimo funkcijas. Prieinama prie išvados, kad kalbinio etiketo modelių mokymo pradžioje mergaitės juos geriau išmoksta, tačiau tokio mokymo pabaigoje skirtumas tarp lyčių išnyksta. Intensyvaus kalbinio etiketo modelių mokymo rezultatams neturi įtakos nei vaikų bendravimo šeimoje sąlygos, nei padėtis klasės bendruomenėje. Kalbos etiketo modelių mokymas tiesiogiai skatina vaikų emocinius išgyvenimus ir sudaro palankias sąlygas jų pozityviai dorovinei pozicijai įtvirtinti.

ENFor the first time in Lithuanian and foreign pedagogy, education in lingual etiquette was analysed as an objective for teaching the native tongue, and the practical direction was awarded to teaching the primary pupils in conversational language as well as new nurturing possibilities while teaching Lithuanian language were underlined. The article provides that lingual etiquette models are a natural component of conversational language education for primary pupils. The content of fiction texts as Lithuanian language teaching instruments used for primary pupils is sufficient in order to express and pass-on lingual etiquette models for pupils. Additional education events may be related to education in lingual etiquette during lessons and deliver application and assimilation functions of lingual etiquette models. The conclusion is made that in the beginning of teaching lingual etiquette models girls manage to learn them better, although by the end such differences disappear. Results pertaining to teaching lingual etiquette models are not impact neither by conditions of children’s communication in families, nor their social status. Teaching of lingual etiquette models directly promotes emotional experiences of children and creates advantageous conditions for their positive moral position.

• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų nerašytinės kalbinės (lingvistinės) kompetencijos ypatumai / Rūta Girdzijauskienė, Giedrė Strakšienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 253-265.
• Pradinių klasių mokytojų požiūris į lietuvių kalbos ugdymą taikant tarpdalykinę integraciją / Laimutė Kardelienė, Virginija Mejerienė. Tiltai. 2003, Nr. 1 (22), p. 55-59.