Žodžių, jų dalių bei formų sudarymo būdai. Terminai

LTVeiksmažodžio istorijos tyrinėtojai anksčiau ar vėliau susiduria su kai kuriais mažai aptartais kalbos reiškiniais, susijusiais su naujų žodžių formavimusi. Nėra pakankamai diferencijuoti įvairūs žodžių sudarymo būdai, nenusistovėję terminai jiems pavadinti. Šiame straipsnyje nesiekiama išspręsti visų kylančių klausimų. Jo uždavinys – atkreipti dėmesį į kai kurias problemas ir pasiūlyti ir jų sprendimo variantų. Vėliau praktika padės atsirinkti, kurie iš jų tinkamesni. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje apžvelgiami terminai žodžių ar formų sudarymo procesui bei rezultatui pavadinti, antrojoje – terminai šaknį (kamieną) sudarantiems elementams pavadinti. Be morfologinės darybos, kurios rezultatas yra darinys (vedinys ar dūrinys), reikėtų dar skirti kitus naujų žodžių formavimo būdus ir atitinkamus terminus jų rezultatams pavadinti: žodžių formavimas imitatyviniu būdu (forminys), šaknų plėtimas (plėtinys), kamieno performavimas (perdirbinys ar performinys). Siūloma kiek patikslinti terminus šaknį (kamieną) sudarantiems elementams pavadinti, apibrėžiant jų ryšį su kalbos lygmenimis. Afiksas ir formantas susiję su morfologija (žodžių ar formų daryba). Tarpinę grandį tarp morfologijos ir morfonologijos užima determinatyvas (determinantas). Tik su morfonologija susijęs plėtiklis. Žinoma, labai griežtos ribos nei tarp pačių aptariamųjų kalbos reiškinių, nei tarp terminų jiems pavadinti nėra ir negali būti. Ją brėžia kiekvienas naujas kalbos istorijos etapas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daryba; Darinys; Afiksai; Formantas; Derivation; Derivative; Affix; Formament.

ENResearchers into the history of verbs sooner or later come up against some little-discussed linguistic phenomena relating to the formation of new words. The various ways of forming words are not sufficiently differentiated, and the terms to name them have not been fully stabilised. This article does not attempt to deal with all these issues. Its aim is to focus on certain problems and to suggest possible solutions. Subsequent practice will determine which of the suggestions were the most suitable. The article consists of two parts. In the first part, terms for naming the results of the process of word or word-form derivation are reviewed; in the second part, terms for naming the elements that form the root (stem) are reviewed. As well as morphological formation, the results of which are darinys [‘formant’] (also called vedinys [‘derivative’] or dūrinys [‘compound’]), there is a need for more new word formation methods and matching terms to describe their results: word formation by imitation (forminys), by expansion of the root (plėtinys), by re-working of the stem (perdirbinys or performinys). It is suggested that the term for naming the elements that form the root (stem) should be made more precise, emphasising their link to the levels of language. The afiksas [‘affix’] and the formantas [‘formant’] are linked to morphology (forming words and parts of words). A connecting link between morphology and morpho-phonology is formed by the determinatyvas or determinantas [‘determinative’ or ‘determinant’]. The plėtiklis is linked to morpho-phonology only. Certainly, for the moment there is not and cannot be any sharply defined boundary between the linguistic phenomena being discussed or the terms used to name them. Such boundaries will be defined over time, with each new stage in the evolution of language.