LTMokytojų rengimo tyrimai yra nepaprastai subtilūs ir kontroversiški, nes kiekviena tauta yra individualus ir nepakartojamas darinys, kurio kertinis akmuo yra per tūkstančius metų trijų veiksmų – rasės, gamtinės aplinkos ir istorinio likimo- sąveikos išdavoje susiformavusi tautinė individualybė. Kiekvienos tautos kultūrinių ypatybių suvokimas yra svarbi prielaida, siekiant suprasti mokytojų rengimo procesą. Lietuvoje, deja, sunku išgirsti išsamų, argumentuotą moksliškai pagrįstą atsakymą į klausimą: kokios teorijos pagrindu Lietuvoje rengiami mokytojai. Šio darbo tikslas- sukurti mokytojų rengimo idealinį modelį, laiduojantį pilnavertį būsimų mokytojų pedagoginio mąstymo ugdymą ir atskleisti pagrindinius jo parametrus. Darbe sprendžiama mokslinė problema- kaip užtikrinti konstruktyvią mokytojų rengimo institucijos ir vidurinės mokyklos sąveiką mokytojų rengimo procese, kad ji laiduotų pilnavertį būsimų mokytojų pedagoginio mastymo ugdymą. Suprojektuotas mokytojų rengimo idealinis modelis. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad šiandieninė Lietuvos mokytojų rengimo praktika turi savo privalumų ir trūkumų. Privalumai tie, kad geras mokytojų parengimas mokomo dalyko srityje, bet egzistuoja silpna ir nepakankama vidurinės mokyklos mokytojų rengimo institucijos sąveika visame mokytojų rengimo procese, nefunkcionuoja pedagogikos praktikumo institucija, apskritai nevykdomi sistemingi mokytojų rengimo tyrimai, stokojama konceptualių tyrimų. [Iš leidinio]
ENTeacher training researches are especially delicate and controversial as each nation is an individual and unique formation with the corner stone of millennial interaction of three key factors—race, natural surroundings, and historic heritage—that forms national individuality. Perception of each nation’s cultural peculiarities is an important precondition striving to perceive the teacher training process. Unfortunately in Lithuania, it is difficult to hear an exhaustive and scientifically reasoned question, i.e. on the basis of what territory teachers are trained in Lithuania. The aim of this paper is to design an exemplary teacher training model that would guarantee a complete education of future teachers in pedagogic thinking and reveal the key parameters. The paper looks at the scientific problem: how to ensure constructive interaction between the teacher training institutions and secondary school in the teacher training process so that it would guarantee the full-fledged education of future teachers in pedagogic thinking. The exemplary teacher training model was projected. The delivered research allows coming to a conclusion that the contemporary practice of Lithuanian teacher training has its own advantages and disadvantages. The advantages lie in good teacher training in the area of the taught subject, although there is still insufficient interaction of teacher training institutions in the entire process of teacher training. Besides pedagogy reliability institutions is non-functional and separate systematic teacher training studies are not delivered as well as conceptual researches.