Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija

LTPapasakoti lietuvių pasaulio istoriją - reiškia bandyti įsivaizduoti diasporinę lietuvių tautą, kurią sudaro istorinėje tėvynėje ir už jos ribų, t. y. užsienyje gyvenantys tautinės bendrijos žmonės, ir sekti jos kelią, [...], per didžiausią išsiplėtimą po Vidurio Rytų Europos erdves ir per nuopolį, kurį lydėjo ilgi svetimųjų viešpatavimo, tautos pažeminimo ir žmonių nelaisvės šimtmečiai. Ne vieną ir ne dukart lietuviai praeityje buvo atsidūrę prie tokios prarajos krašto, kad tik pabėgimas iš gimtosios žemės, naujos tėvynės ieškojimas rodėsi būsiąs išsigelbėjimas. Buvo ir laikas, kai išvažiavimas svetur regėjosi it koks kolektyvinis nusikaltimas, tautos išdavystės veiksmas. Tačiau kartais į emigraciją būdavo žiūrima kaip į normalų modernių Europos tautų būvį, dėl industrinės revoliucijos ir netolygaus vystymosi besivaikant darbų, gerbūvio galimybių ir, žinoma, laisvės vaizdinių. Pgrindinis knygos tikslas – analizuoti ir parodyti, kaip amžių bėgyje keitėsi lietuvių geo-kultūrinė erdvė, kurioje kūrėsi emigrantai vienu ar kitu laikotarpiu. Kai kurios emigrantų grupės pasiekė tolimus kraštus (pvz., Pietų Afriką XX a. pradžioje) ir išnyko, kiti būrėsi į diasporas.Svarbu, kad maža etno-lingvistinė žmonių grupė, gyvenusi Nemuno upės regione, išaugo į heterogeninę diasporinę lietuvių tautą, susietą istorinės atminties. Šios istoriškai susiformavusios diasporinės tautos identitetas nėra adekvačiai suprastasir atpažintas. Identiteto stiprinimas reiškia mūsų imuninės sistemos stiprinimą globalios migracijos kontekste. Lietuviai (kaip armėnai, graikai, airiai ir kt.) gyvena visame pasaulyje ir jų klajonės bei darbai neturėtų būti užmiršti. Be to, kiekviena tauta stiprėja, kurdama kolektyvinės atminties bendriją. Karklo diegas yra pasaka apie lietuvių pasaulio virsmus; apie tai, kada, kur ir kodėl mūsų žmonės apsigyveno ir įleido šaknis, ir buvo užmiršti arba išliko pasakojimuose. Tai yra kvietimas pažvelgti į mūsų praeitį iš kito taško, leidžiančio ne tik prisiminti, bet ir gėrėtis kiekvienu pokyčiu po saule. Kiekviena sugrąžinta mūsų emigravusių giminaičių ar protėvių atminties detalė mus stiprina, turtina ir leidžia įvertinti mūsų ir jų atmintis - mes liekame drauge suprasdami, kad pasaulis nėra tobulas, bet galime padaryti jį geresniu, gražesniu ir atsuktu į šviesą. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Migracija; Emigracija; Tautų kraustymasis; JAV; Karo pabėgėliai; Lietuviai; Išeiviai; Tremtiniai; Tolerancija; Migration; Lithuania; Emigration; Relocation of nations; The U.S.A.; War refugees; Lithuanians; Emigrees; Exiles; Tolerance.

ENTo tell the history of the Lithuanian world is to tell the story of the Lithuanian nation and its diaspora, which stretches from prehistoric times over more or less scantily researched millennia to a yet uncharted future and embraces Lithuanian-related people and communities the world over - from East to West and North to South over several oceans. At the center of this tale is the widest expanse of the Lithuanian nation proper over vast swaths of Central East Europe followed by a decline accompanied by centuries of foreign domination, national disgrace, and human bondage. More than once Lithuanians in the past had come so close to the abyss that only an escape from the native hearth in search of a new homeland seemed to offer any hope of survival. There also was a time when an exodus to foreign shores seemed like a collective transgression, an act of national betrayal. But at other times emigration was looked upon as a normal condition for a modern European nation seeking opportunities of gainful employment, material welfare, and personal liberty in circumstances of industrial revolution and unequal development. The principal aim of this History of the Lithuanian World is to analyze and to show how the Lithuanian geo-cultural space in which our emigrants settled at one time or another changed over the ages. Some emigrant groups reached distant continents (for example, South Africa at the turn of the 20th century) and disappeared in the mists, others found in themselves the sources for a certain diaspora resilience.What is important is that a small ethno-linguistic people on both sides of the Nemunas River grew into a heterogeneous Lithuanian diaspora nation binding together the memories of those who once lived in the historic homeland and those who still do. The identity of this historically formed diaspora nation has not yet been adequately understood and recognized. Strengthening this identity means first of all fortifying our immune system in the face of the global challenges of migration. The Lithuanians (like the Armenians, the Greeks, the Irish, and so on) have long been inhabitants of the world-at-large, and the traces of their wanderings and deeds are worth remembering. After all, the nation (any nation) of today grows stronger when it becomes a community of shared memory. Willow sprout is a tale about transformations in the global world of the Lithuanians; about when, where, and how our people settled down and took root, and then either vanished from memory or stayed on in texts. It is an invitation to look at our past from a vantage point that allows us not only to remember but also to delight in the chiaroscuro that changes with every turn of the earth around the sun. Each restoration to memory of our departed relatives and ancestors makes us richer, stronger, and more capable of appreciating their and our memories - as we all stay together both in the knowledge that the world isn't perfect and in the hope that we owe it to ourselves to make it better, more beautiful, and always turned toward the light.