Familistikos pagrindai (edukologinis aspektas) : disertacija

LTLietuvos okupacijos ir aneksijos metais šeima prarado privačią nuosavybę, etnokultūros perteikimo kitai kartai būdą. Pablogėjo tam tikros dalies šeimų dorovė, jų autoritetas ir prestižas, pažeistos lietuvių charakterio auklėjimo šeimoje tradicijos, smunka šeimų pastovumas ir tvirtybė. Šiame darbe kreipiamas dėmesys ne į idealios šeimos modelį, bet į šeimos gyvenimo pagrindų sukūrimą. Tyrimo tikslas – parengti teorinius ugdomojo šeimos gyvenimo pagrindus. Disertacijoje savitai atskleistas šeimos sąvokos sudėtingumas ir parodytas jos neužbaigtumas. Siūloma į šeimą žvelgti dviem aspektais: 1) kaip į specifišką pačių bendriausių mūsų šalies dėsningumų, jos esmės atspindį, 2) kaip sąlygiškai uždarą socialinį ir biopsichologinį vienetą. Pirmą kartą išnagrinėtos pagrindinės šeimos funkcijos tautinio atgimimo dvasia. Rasta visiškai nauja atgimstančiai Lietuvos šeimai būdinga funkcija – tautos etoso tęstinumas ir puoselėjimas. Šios funkcijos samprata išplėtota remiantis etnografų tyrimais. Į Lietuvos šeimos funkcijų hierarchiją pirmą kartą įvesta emocinė funkcija, pagilinta ir išplėtota komunikacinės ir kontrolinės šeimos funkcijų samprata. Taip pat išplėtota tautiškumo samprata, išryškintos lietuvių charakterių vertybės, naujai žvelgiama į psichopedagoginį bendravimą šeimoje.

ENDuring the period of the Lithuanian occupation and annexation, family lost the private property – a way for transferring the ethnical culture to other generations. Moral stance, authority and prestige of a certain part of families decayed, their traditions of developing the Lithuanian character in families where affected, stability and fortitude of families declined. This work is concentrated not to the development of an ideal family model but to the creation of the family’s life base. The goal of research is to prepare the principles of the educative family life. The dissertation in a specific way demonstrates the complexity of the family definition, and its incompleteness. It proposes to treat the family in two aspects: 1) as a specific reflection of the general laws of our country, its essence; 2) as a conditionally self-contained social and bio-psychological unit. For the first time, the basic family functions were analysed in a light of the national rebirth. A completely new function characteristic to the family of the resurgent Lithuania was found - the continuation and nurturance of the nation's ethos. The concept of this function was developed based on ethnographic research. For the first time, the emotional function was included into the functional hierarchy of Lithuanian family; the concept of communicational and control functions of the family was deepened and developed. Furthermore, the concept of nationality was developed, the values of Lithuanian characters were emphasised, and a new attitude to the pedagogical communication in the family was taken.

• Paauglių dvasingumas kaip pedagoginis reiškinys / Elvyda Martišauskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. 225 p.
• Socialiai atsiribojusių mokinių įgalinimo modelio bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumas : sociometrinio statuso pokytis / Laima Kyburienė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2008, Nr. 5, p. 68-80.