Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?

LTRemiantis XIX ir XX amžių statistikos duomenimis, straipsnyje aiškinamasi, kiek prie XIX amžiuje Vilniaus gubernijoje vykusių etnodemografinių pokyčių galėjo prisidėti skirtingų etninių bendruomenių natūralaus prieaugio skirtumai. Duomenų analizė rodo, kad prie santykinio lietuvių skaičiaus sumažėjimo XIX a. Vilniaus gubernijoje tam tikru mastu yra prisidėjusios ir su mechaniniu gyventojų judėjimu susijusios netektys: vykusių sukilimų aukos, po jų sekusios gyventojų tremtys bei politinės ir ekonominės emigracijos padariniai. Tačiau šių veiksnių nulemtos netektys nevaidino lemiamo vaidmens etninių lietuvių santykinio skaičiaus sumažėjime XIX amžiuje. 1864-1904 m. carinei Rusijai uždraudus lietuvišką spaudą, lietuviai prarado ir galimybę šviestis gimtąja kalba, todėl etniniai lietuviai, gyvenantys pariyje su slavais, atsidūrė kur kas sunkesnėje padėtyje, negu kitos etninės bendruomenės. Tai lėmė etniškai mišrioje teritorijoje gyvenusių lietuvių spartesnę asimiliaciją. Lietuvių XIX a. – XX a. pradžioje Vilniaus gubernijoje mažėjo, tačiau tai nebuvo susiję su natūralaus prieaugio jų bendruomenėje smukimu, o su palaipsniui įgyjama kitokia tapatybe – pereinant prie kitos kalbos (gudų bei lenkų), įgyjant kitą savimonę ir integruojantis į kitą kultūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių demografinė depopuliacija; Vilniaus gubernija; Depopuliacija; Asimiliacija.

ENDrawing on statistical data of the 19th and 20th centuries, this article seeks to determine to what extent the differences of the natural increase in population of various ethnic communities influenced the demographical changes in the Vilnius province in the 19th century. The study results demonstrate that the relative decrease of Lithuanian population in the Vilnius province in the 19th century was predetermined to a certain extent by losses caused by the mechanical population movement: former rebellions and exiles, as well as political and economic emigration. However, these losses did not significantly affect the relative diminution of the number of ethnic Lithuanians in the 19th century. When tsarist Russia suppressed the Lithuanian press between 1864 and 1904, Lithuanians were deprived of the opportunity to educate themselves in their native language. Therefore, ethnic Lithuanians found themselves in a worse situation than other ethnic communities. This resulted in more rapid assimilation of Lithuanians living in the ethnically mixed territory. The Lithuanian population in the Vilnius province in the 19th and 20th centuries had been on the decrease, but this was not connected to the natural decrease of their community population, rather to the identity they gradually took upon themselves, as they started to use other language (Byelorussian, Polish), change their awareness and integrate into other culture.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History