Pedagoginis pašaukimas ir jo ugdymas : disertacija

LTTarp daugybės mokytojų, dirbusių ir dirbančių pedagoginį darbą, visuomet buvo ir yra tokių, apie kuriuos sakoma: ”Turi tam pašaukimą”.Tačiau ilgame mokytojo profesijos kelyje kalba apie pašaukimą, pedagoginį pašaukimą kurį laiką buvo pritilusi. Dabarties Lietuvoje vykstant švietimo reformai, mokytojų rengimas, kvalifikacijų tobulinimas kviečia iš naujo atpažinti prioritetiškai seną pedagoginio darbo dalyką - pedagoginį pašaukimą - šaltinį, gaivinantį pedagogo vertingumą, profesijos patrauklumą. Psichologinėje ir pedagoginėje literatūroje pašaukimo problema nėra išsamiai tirta. Visybiniam pedagoginiam pašaukimui atskleisti svarbi psichologinė pašaukimo samprata, aprėpianti ne tik pašaukimo etimologiją, bet ir jos esmę, struktūrą, funkcionavimo galimybes. Aktualu išsiaiškinti šiuolaikinio mokytojo pašaukimo raišką siekiant suvokti, ką reikia daryti pedagoginio rengimo įstaigai, ugdančiai būsimo mokytojo asmenybes dabarties mokyklai. Aktuali pedagogo profesijos rinkimosi būklė, todėl yra svarbu išryškinti profesinio apsisprendimo ir tinkamumo pedagogo profesijai veiksnius. Svarbiausiu iš jų yra laikoma mokytojo profesinė savimonė, kuri turėtų būti jaunuolių atrankos pedagogo profesijai kriterijus. Dabartinis pedagoginio pašaukimo ištyrimo lygmuo, teorinė ir empirinė medžiaga sudaro galimybę tobulinti mokytojų rengimą. Pačių mokytojų žodis apie profesinės savimonės apraiškas – įrodymas, kad pedagoginis pašaukimas dar tebėra gyvas, jis dalies mokytojų realiai išgyvenamas kaip didžiausia profesinė vertybė. Tai teikia vilties, kad pedagoginis pašaukimas gyvuos ir XXI amžiuje. [Iš leidinio]

ENAmong multiple teachers having practiced and practicing pedagogy some would always be the ones referred to as “the ones with the calling”. However the discourse on the calling, the pedagogical calling had hushed for some time along the extended path of the teacher’s profession. Lithuania currently faces the education reform thus teacher training, qualification improvement call for the new recognition of pedagogical calling, which is the old priority subject among pedagogical activities, the source of replenishing the value and attractiveness of pedagogue profession. The calling problem in pedagogical and psychological literature has not been deeply studied. The psychological concept of calling covering both the calling etymology, its essence, structure, functional capacities, is important for disclosing the pedagogue calling in full. Finding out how the modern teacher calling is manifested is significant in order to understand what should be undertaken by a pedagogue training establishment educating personalities of future teachers for the modern school. The condition of choosing pedagogue profession is relevant, therefore factors of professional decision-making and pedagogue profession aptitude should be emphasized. The teacher professional self-awareness is the most crucial among them: it should be a criterion of youth selection for pedagogue profession. The current level of pedagogical calling research and theoretical and empirical materials provide an opportunity to further improve teachers training. Teacher feedback on professional self-awareness manifestations proves that pedagogical calling is still alive and really exercised by some teachers as the top professional value. It gives us hope that pedagogical calling will still survive the in 21st century.

• Fenomenografinis filologinės ir vertimo praktikos tyrimas / Reda Baranauskienė. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2014, Nr. 14, p. 24-29.
• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo profesijos pasirinkimą demotyvuojantys veiksniai / Ilvija Pikturnaitė, Rūta Tamašauskienė. Regional formation and development studies. 2021, Nr. 1 (33), p. 77-89.
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogas XXI amžiaus kryžkelėse: profesinė sąveika su Z karta / Lina Bagdanavičienė, Saulė Šerėnienė, Ieva Gružauskaitė. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika : tarptautinė mokslinė praktinė konferencija, 2016 m. gruodžio 8 d. / Kauno kolegija. Kaunas : Kauno kolegijos Leidybos centras, 2016. P. 13-17.
• Mokytojo pašaukimas kaip pedagoginio autoriteto susidarymo sąlyga / Ona Tijūnėlienė. Tiltai. Priedas. 2000, Nr. 2, p. 119-130.
• Mokytojų lyderystės raiška ikimokyklinio ugdymo įstaigoje / Laura Siderevičienė, Ingrida Balickienė. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo problematika : tarptautinė mokslinė praktinė konferencija, 2016 m. gruodžio 8 d. / Kauno kolegija. Kaunas : Kauno kolegijos Leidybos centras, 2016. P. 222-231.
• Mokytojų rengimo(si) ugdyti mokinių tautinį tapatumą teorinės prielaidos / Egidijus Skarbalius, Indrė Dirgėlienė. Andragogika. 2015, Nr. 1 (6), p. 188-203.
• Pedagoginės savimonės ypatumai nuolatinio mokymosi kontekste / Vanda Kavaliauskienė. Tiltai. 2001, Nr. 2 (15), p. 85-91.
• Pedagogų reflektyvumo raiškos turinio ir tipologijos analizė / Reda Baranauskienė, Ona Danutė Klumbytė. Socialiniai mokslai. 2001, Nr. 3 (29), p. 42-46.
• Positive experience in teaching practice of pre-service teachers of music: analysis of written reflections / Jolanta Lasauskienė, Asta Rauduvaitė. Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt / Gerd-Bodo von Carlsburg, Thomas Vogel (Hrsg./eds) Frankfurt am Main : Peter Lang, 2014. P. 603-616.
• Teacher factor as an educational concern / Vanda Kavaliauskienė. Socialiniai mokslai. 2001, Nr. 3 (29), p. 27-32.
• The vision of pre-service music teachers’ personal career / Asta Rauduvaitė, Daiva Ramanauskienė. Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt / Gerd-Bodo von Carlsburg, Thomas Vogel (Hrsg./eds) Frankfurt am Main : Peter Lang, 2014. P. 637-650.
• Ugdymo proceso vadybinio funkcionalumo didinimas / Rima Adamonienė. Vagos. 2007, nr. 74 (27), p. 27-33.
• Užsienio kalbos svarba formuojant studentų profesinį-pedagoginį kryptingumą / Jūratė Balžakienė. Pedagogika. 2000, 43, p. 18-25.