Studentų ir akademinės inteligentijos tautinis identitetas demokratinių permainų Lietuvoje laikotarpiu : disertacija

LTAtgimimo laikotarpiu Lietuvoje tautinis identitetas iškilo kaip būtinas ir reikšmingas veiksnys, mobilizuojantis visuomenę kovai už nepriklausomybę. Tautinio identiteto raiškos ir kitimo problema tapo ypač aktuali Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje. Atliekant tautinio identiteto raiškos tyrimą, dėmesys buvo telkiamas į šiuos struktūrinius elementus: universaliųjų vertybių sistemą, tautinių simbolių sistemą, tradiciškumo apraiškų visuomenėje tyrimą. Susiejus visus šiuos elementus į visumą, apibrėžta tautinio identiteto raiška tarpukario, sovietiniu, tautos atgimimo laikotarpiais ir numatytos jo raiškos kitimo tendencijos. Tyrimas buvo grindžiamas Inglehart‘o teorinėmis koncepcijomis. Tiriant universaliąsias vertybes, remtasi Schwartz ir Bilsky teorinėmis nuostatomis. Tikimybinės atsitiktinės atrankos būdu apklausta 1218 respondentų. Taikyta anketinė apklausa ir interviu. Tyrimo rezultatai rodo, kad pakitę vertybiniai prioritetai keičia visuomenės nuostatas. Lietuvos visuomenė keičiasi iš konformistinio tipo į atvirąjį, veiklųjį visuomenės tipą. Tautinio identiteto raiška išgyvena stiprėjimo ir silpnėjimo etapus. Tautinio identiteto raiška yra nevienoda skirtingose visuomenės grupėse. Didelę įtaką turi amžius, lytis, išsilavinimas. Tyrimai leistų prognozuoti, kad ir ateityje galimi tautinio identiteto raiškos stiprėjimo ir silpnėjimo etapai. [Iš leidinio]

ENIn the period of the national revival in Lithuania the national identity emerged as the necessary and significant factor mobilising the society to struggle for independence. The problem of manifestation and change of the national identity became particularly relevant at the time Lithuania was seeking EU membership. The survey of manifestation of the national identity was focused on the following structural elements: the system of universal values, the system of national symbols, survey of manifestation of tradition in the society. Linking up of the elements into the entirety allowed outlining manifestation of the national identity in the interwar, soviet periods and the period of national revival as well forecasting the tendencies of change of its manifestation. The survey was based on the theoretical conceptions of Inglehart. The survey of universal values was carried out with reference to the theoretical approaches of Schwartz and Bilsky. 1218 respondents were surveyed through application of the method of probability random selection using questionnaire survey and interview. The results of the survey show that modified value priorities change societal attitudes. The Lithuanian society is changing from the conformist type to the open and active one. Manifestation of the national identity undergoes the stages of intensification and abatement. Manifestation of the national identity differs in individual groups of the society. Age, gender and education have an immense impact. Surveys would allow forecasting that the stages of intensification and abatement of manifestation of the national identity are also likely to occur in the future.

• Lithuanians in Norway: between conservation and integration / Jurgina Mačiulytė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2012, 14, p. 23-42.
• Tautinio identiteto sociologiniai tyrimai Lietuvoje (iki 2005 m.) / Meilutė Taljūnaitė. Lietuviškojo identiteto trajektorijos / sudarė Vytis Čiubrinskas, Jolanta Luznecovienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 39-51.
• Tautinio tapatumo žadinimas - pedagogo misijos šerdis (metodologinis aspektas) / Elvyda Martišauskienė. Pedagogika. 2012, 108, p. 64-70.
• Value-based contours of national identity of contemporary teenagers / Elvyda Martišauskienė. Bildungswissenschaft auf der Suche nach globaler Identität. Frankfurt, M.: Lang-Ed., 2013. P. 553-563.