Tautinė tapatybė ir jos raiška : laiko iššūkiai ir atsako galimybės

LTStraipsnyje aptariama tautiniam tapatumu kylančios grėsmės ir jų veikimo galimybės istorinių transformacijų laikotarpiais. Parodoma, kad tautinio tapatumo išsaugojimo problema aktualiai jau buvo iškilusi XIX – XX a. sandūroje, kai Lietuvai teko grumtis už tautinį ir ekonominį išlikimą velkant carinės Rusijos imperijos jungą. Analizuojama tautinės savimonės ir savitaigos samprata, kurią puoselėjo XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjai. Parodoma, kad patriotiškai nusiteikusi katalikų dvasininkija ir inteligentija tautos išlikimo garantu laikė jos savimonės atgaivinimą – puoselėjant kalbą, tikėjimą ir tėvynės meilę... Atkūrusi Nepriklausomybę (1990), Lietuva savo viltis susiejo su ES, kuri atliepia glaudesnio valstybių ir tautų bendradarbiavimo idėja, kurią skatina globalizacija, tapusi rimtu iššūkiu nacionalinių valstybių politikai, ekonomikai, kultūrai, nes mažina jų galią ir vaidmenį pasaulyje. Parodoma, kad dalyvavimas ES sandraugoje ir prisiėmimas narystės įsipareigojimų politikos, ekonomikos ir kultūros srityje, ženklūs pokyčiai visuomenės socialinėje struktūroje, stiprėjantis individualizmas, kultūros vartotojiškumas ir vertybinio pliuralizmo įsigalėjimas gerokai sumažina tautinės savimonės ir savitaigos stiprinimo galimybes, besiremiančias tradicinėmis XX a. pradžios puoselėtomis nuostatomis. Aptariamos atsako globalizacijos iššūkiams galimos kryptys ir veiksmų trajektorijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinis identitetas; Tautinis atgimimas; Tautinė ideologija; Tautinė valstybė.

ENThe article discusses threats to national identity and their sources during the periods of historic transformations. It shows that the issue of the preservation of national identity was already relevant at the turn of the 20th century, when Lithuania had to struggle for its ethnic and economic survival under the yoke of the tsarist Russian empire. The article analyses the notion of national self-consciousness and self-suggestion, which was cultivated by the actors of the Lithuanian national independence movement at the beginning of the 20th century. The study shows that the patriotic Catholic clergy and intelligentsia considered the revival of national self-awareness (through the cultivation of language, religion and patriotism) a guarantee of the nation’s survival. Upon restoring its independence, Lithuania tied its hopes with the EU, which realises the idea of closer cooperation between states and nations and responds to globalisation. Globalisation poses a serious challenge to the politics, economics and culture of nation states, reducing their power and role in the world. The article argues that participation in the EU community and the acceptance of membership obligations in the area of politics, economics and culture, the significant changes in the social structure of the society, the strengthening of individualism, the culture of consumerism and the spread of value pluralism substantially diminish the possibilities of strengthening national self-consciousness and self-suggestion. The article discusses possible actions and responses to the challenges of globalisation.