Didžiųjų Lietuvos miestų priemiestinių zonų žemės naudojimo geografiniai ypatumai (Vilniaus ir Klaipėdos priemiesčių pavyzdžiu) : disertacija

LTPriemiestinės zonos skiriasi nuo kitų teritorijų gamtiniais ir ekonominiais ištekliais, apgyvendinimo savitumu, žemėnaudų struktūra ir naudojimo efektyvumu. Visais atžvilgiais optimalus priemiestinių zonų išnaudojimas suteikia naudą. Tokių zonų tyrimai naudingi regioniniam planavimui, įvairių verslų plėtojimui, komercijai ir kitokiems praktiniams tikslams. Todėl iškyla priemiestinių zonų nustatymo problema. Šio darbo tyrimų objektas yra priemiestinės zonos, jų detalus socialinis – geografinis ištyrimas. Darbo tikslas – siūlomus tyrimo metodus išbandyti praktiškai, nustatyti priemiestines zonas bei jų žemės naudojimą, priklausomai nuo socialinių, ekonominių, gamtinių ir kitų veiksnių. Analizė apima Vilniaus, Trakų, Klaipėdos, Kretingos rajonus. Teritorija buvo skaidoma į smulkesnius vienetus. Smulkiausias teritorinis vienetas – žemės kadastrinė vietovė. Darbe naudojami įvairūs tyrimo metodai. Pagrindiniai – geografinės, statistinės ir kartografinės analizės metodai. Be jų taip pat naudota palyginamoji istorinė – geografinė analizė, tiesioginių tyrimų metodai – apklausos, vizualiniai lauko tyrimai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENSuburban areas differ from other territories in terms of natural and economic resources, manner of living, the structure and the efficiency of using the land. The optimal exploitation of suburban areas is favourable in all cases. Research of such areas is useful to regional planning, the development of various businesses, commerce, and other practical issues. Thus, it raises the problem of identifying suburban areas. This research analyses suburban areas and their social-geographical particularities. The purpose of the paper is to test the suggested research methods in practice, i.e. to define suburban areas and the use of their land depending on social, economic, natural, and other factors. The analysis was carried out in such districts as Vilnius, Trakai, Klaipėda, and Kretinga. The territory was divided into smaller units. The smallest territorial unit was cadastral location of a land plot. The work involves various research methods, but the basis consists of geographic, statistical, and cartographic analysis. In addition, the author applies comparative historic-geographic analysis, direct surveys, and visual field inspections.

• Assessment of the agrarian landscape structure in the development area of the major cities of Lithuania / Jolanta Valčiukienė, Daiva Juknelienė, Virginija Atkocevičienė. Rural development. 2019, vol. 9, p. 343-353.
• Fast and uncoordinated suburbanization of Vilnius in the context of depopulation in Lithuania / Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika. Environmental & Socio-economic Studies 2020, 8, 4, p. 44-56.
• Priemiesčio teritorijų planavimo sąlygos ir galimybės / Zigmas Jonas Daunora. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 2, p. 43-50.
• Priemiestinio kraštovaizdžio vertinimo ypatumai / Giedrė Laukaitytė-Malžinskienė. Urbanistika ir architektūra. 2005, t. 29, Nr. 2, p. 81-89.
• Šiuolaikinė priemiestinės zonos samprata / Matas Cirtautas. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2010, t. 2, Nr. 3, p. 11-17.
• The Sprawl of Vilnius city – some consequences of rural – urban transformations / Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika. Geografijos metraštis 2011, 43/44, p. 108-115.
• Vilniaus plėtros įtaka priemiestinių kaimiškųjų teritorijų gyvenvietėms / Darius Česnavičius. Tiltai. 2003, Nr. 3 (24), p. 73-78.