Mūsų maloniniai kreipiniai

LT[...] 2. Norėdama plačiau pasidomėti mūsų maloniniais kreipiniais, buvau beketinanti juos rinkti iš LKŽ išėjusiųjų tomų. Vėliau paaiškėjo, kad šis kelias toli gražu nėra pats tinkamiausias: žodyne, be abejo, tokie kreipiniai fiksuojami, bet dažniausiai tyrinėtojui taip ir lieka neaišku, kas ir į ką maloniniais žodžiais kreipiasi. Neaiškios ir paties kreipimosi aplinkybės. Įsitikinusi, kad tam tikra ekstralingvistinė informacija šiuo atveju būtina, nutariau pabandyti rinkti pavyzdžius iš grožinės literatūros tekstų kaimo tematika. 3. Šiam tikslui labai pravertė net keliasdešimties populiarių autorių knygos: laimė, mūsų klasikinė literatūra nėra itin gausi, o kreipinių galima rasti tiktai dialoguose. Paaiškėjo, kad daugiausiai mane dominančių faktų esama Žemaitės, Vinco Krėvės, Petro Cvirkos, Lazdynų Pelėdos, Juozo Baltušio, Mariaus Katiliškio raštuose. Beje, šie autoriai gausiai vartoja ir pejoratyvų, formulinių keiksmų, tradicinių palyginimų bei kitos etnolingvistui įdomios medžiagos. Pavyzdžiams rinkti naudojausi ne tik prozininkų, bet ir kai kurių dramaturgų - Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, Kazio Sajos - tekstais. 4. Minėtuose šaltiniuose pavyko užfiksuoti iš viso 412 maloninių žodžių. Autoriai vartoja 115 skirtingų tokios leksikos pavyzdžių. Absoliuti dauguma jų - tradiciniai šnekamosios kalbos stereotipai, pasitaikė vos keletas autorinių naujadarų. Taigi maloninių kreipinių esama kur kas gausiau, negu mano iš pradžių manyta. Kiekvienoje kartotekos kortelėje fiksavau ir būtinus šios leksikos analizei ekstralingvistinius duomenis: kas į ką kreipiasi, kokia yra bendravimo situacija, komunikantų amžius, jų padėtis visuomenėje, pažinties ar giminystės laipsnis. [...]. [Iš straipsnio, p. 43-44]

ENThe present article makes an attempt to analyze Lithuanian traditional terms of endearment used in popular texts of our classical literature. The terms were found to occur in 24 various situations, especially in communication between persons of different age and sex. They show a very close connection between the language and other spheres of our ethnic culture. This is especially true for the names of birds and plants, used as terms of endearment. [From the publication]