Gyvenimo stilius ir psichologinių-pedagoginių metodų efektyvumas padidėjusiam kraujo spaudimui mažinti gyventojų grupėse : disertacija

LTŠiuolaikinė sveikatos samprata apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį bei socialinį komponentus, todėl sveikatos dalykai tapo ne tik medicinos, bet ir psichologijos bei sociologijos nagrinėjamu objektu. Dabartiniam sveikatos mokymui trūksta grįžtamojo ryšio- gyventojų sveikatos gerėjimo, todėl šiai problema spręsti būtina ieškoti naujų sveikatos mokymo formų. Šiame darbe pirmąkart Lietuvoje sveikatos problema mėginama spręsti sveikatos sociologijos disciplinoje, taikant socialinės pedagogikos ir psichologijos metodus, atskleistos socialinės bei psichologinės charakteristikos asmenų, dalyvavusių bei nedalyvavusių nemedikamentinėse hipertenzijos reguliavimo priemonėse, paruoštas metodas profilaktinių užsiėmimų dalyvių bendravimo aktyvumui vertinti bei nustatytas bendravimo aktyvumo ryšys su gyvenimo stiliaus ypatumais, psichosocialiniais veiksniais. Visi šie uždaviniai pasiekti vadovaujantis darbo tikslu- įvertinti pedagoginių-psichologinių metodų efektyvumą kraujo spaudimui mažinti bei gyvenimo stiliui keisti profilaktinių užsiėmimų kurso metu tarp gyventojų su padidėjusiu kraujospūdžiu ir įvertinti galimybes šiuos metodus taikyti Lietuvos populiacijoje. [Iš leidinio]

ENContemporary perception of health covers not only the physical but also the psychological and social components, thus health issues have become not only the medical, but also the psychological and sociological objects of analysis. The current health education lacks feedback, i.e. improvement of health of residents, therefore new health training forms need to be sought in order to resolve this problem. For the first time in Lithuania, this paper aims at resolving the health problem within the discipline of health sociology by applying methods of social pedagogy and psychology. It reveals social and psychological characteristics of persons that participated and did not participate in non-medical hypertension regulation instruments. The method for assessing activeness of communication of participants in preventive sessions was designed and communication activeness relation to lifestyle peculiarities and psycho-social factors was identified. All these assignments were achieved following the key objective—to assess effectiveness of pedagogic-psychological methods for reduction of blood pressure and changing of lifestyle during a preventive course among residents with elevated blood pressure and assess possibilities to apply these methods in the population of Lithuania.