LTDisertacinio darbo tikslas suvokiamas iš mokslinio tyrimo pavadinimo, o jo uždaviniai disertacijoje sprendžiami analizuojant: teisininkų nuomones tiek tarpukario Lietuvoje, tiek ir atkūrus šalies nepriklausomybę; teisinės sistemos reformos metmenis ir kitus teisės aktus; vyravusias Lietuvos teritorijoje baudžiamojo proceso istorines formas; kitų užsienio valstybių ikiteisminio (parengtinio tyrimo) pagrindinius bruožus; kaimyninių valstybių baudžiamojo proceso reformavimo pagrindinius būdus; kriminalinės justicijos veiklos rezultatus ir joje dalyvaujančių subjektų personalo bei atskirų grandžių tarpusavio sąveiką daugiau nei per 50 metų laikotarpį. Disertacija susideda iš įžangos, trijų pagrindinių skyrių, aštuonių skirsnių, tyrimo apibendrinimų ir išvadų bei pasiūlymų. Rengiant disertaciją, autoriaus atlikta plati dalyvaujančių baudžiamojoje procesinėje veikloje pareigūnų sociologinė apklausa-anketavimo būdu. Remiantis gautais viso tyrimo duomenimis autorius nurodo, kad, reformuojant baudžiamąjį procesą, neišvengta daugelio teisinio reguliavimo tarpusavio prieštaravimų, prarasta principinė reikalavimų sistema ir logika. Vis didinant ir taip jau gausias teisines struktūras, jų veiklos rezultatyvumas nepagerėjo ir išryškėjo kriminalinės justicijos institucijų disfunkcijos požymiai. Pabaigoje autorius pateikia pagrindinius teisėkūros ir kitus probleminius aspektus, trukdančius veiksmingesnei ikiteisminio tyrimo veiklai, suformulavo ir pagrindė atitinkamus teisinius ir kitokius materialinius-organizacinius pasiūlymus, kuriomis kryptimis reformuotinas ikiteisminis procesas Lietuvoje. [Iš leidinio]
ENThe aim of this dissertation is clear from its title. It was achieved by analysing lawyers’ opinions from Lithuania’s interwar period and since the time the country regained independence; outlines of the reforms to the legal system and other legal acts; the dominant historical forms of the criminal procedure in the territory of Lithuania; fundamental features of pre-trial (preparatory) research in other foreign states; the fundamentals of criminal procedure reform, the results of criminal justice activity and the subjects taking part in it and separate reciprocal interaction of rings in neighbouring countries over a period of more than 50 years. The dissertation comprises the introductions, three basic chapters, eight sections, research generalisations, and conclusions and recommendations. The author questioned a wide range of people in responsible positions who participate in the criminal procedure by means of a sociological questionnaire. On the basis of the results obtained, the author concludes that failing to avoid the many contradictory legal regulations during the process of penal reform means that the essential requirements of the system and logic have been lost. The many structures, which are increasing in number, have not shown improved results in their efficacy and dysfunctional features in the criminal justice institutions have been highlighted. At the end the author shows the principle aspects of law making and other problems which hinder more effective pre-trial research activities, and makes recommendations based on appropriate legal and other material-organisational suggestions aimed at reforming the pre-trial process in Lithuania.