Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimas 2008-2012 metais: kodėl nepavyko išjudinti renovacijos?

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimas 2008-2012 metais: kodėl nepavyko išjudinti renovacijos?
Authors:
Skuodis, Marius
In the Book:
Kada reformos virsta pokyčiais? Politinis dėmesys, palaikymo koalicijos ir lyderystė A. Kubiliaus vyriausybės veiklos 2008-2012 metų laikotarpiu / moksliniai redaktoriai: Egidijus Barcevičius, Vitalis Nakrošis, Ramūnas Vilpišauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. P. 45-88
Subject Category:
LT
Ekonominė politika. Globalizacija. Integracija / Economic policy. Globalisation. Integration; Vyriausybė / Government.
Summary / Abstract:

LTPenkioliktoji Vyriausybė išskyrė energijos taupymą kaip vieną iš trijų svarbiausių 2008-2012 m. energetikos politikos prioritetų. Siekdama jį įgyvendinti, Vyriausybė pasiryžo 2009 m. sukurti palankias sąlygas plataus masto daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimui. Kartu A. Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas savo programoje iškėlė ambicingą tikslą per metus atnaujinti „apie 2 000 daugiabučių pastatų“. Daugiabučių renovacija buvo išskirta ir kaip vienas iš penkioliktosios Vyriausybės 2010 m. prioritetų. Vyriausybė kėlė tikslą 2010 m. pradėti įgyvendinti pirmuosius pagal naują finansavimo kreditavimo mechanizmą parengtus daugiabučių atnaujinimo investicinius projektus ir parengti pirmuosius tipinius daugiabučių atnaujinimo projektus. Šio A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės prioriteto svarba didelių diskusijų nekelia. Senstant daugiabučių namų fondui ir brangstant šilumos energijai, net ir pokriziniais 2013 m. beveik trečdalis visų Lietuvos gyventojų (29,2 proc.) susidūrė su „energetinio skurdo“ problema (negalėjo pakankamai šildytis namų). Be to, penkioliktosios Vyriausybės kadencijos laikotarpiu daugiau nei 70 proc, centralizuotai tiekiamos šilumos energijos buvo pagaminta naudojant iš vienintelio išorinio tiekėjo - Rusijos - importuojamas dujas. Dėl to daugiabučių renovacija ne tik leido spręsti energetinio skurdo problemą ir mažinti poveikį aplinkai, bet ir didinti šalies energetinį saugumą dėl mažesnio importuojamų energetinių išteklių poreikio. Papildomai galima išskirti tokią daugiabučių atnaujinimo naudą kaip padidėjusi gyventojų perkamoji galia, sumažėjęs poreikis pašalpoms, pailgėjęs namų eksploatacijos laikotarpis, išaugusi turto vertė, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir sukurtos darbo vietos. [Iš straipsnio, p. 45]

Subject:
Related Publications:
Kodėl neveiksmingas Europos Sąjungos atvirasis koordinavimo metodas: silpnas iš prigimties ar dėl netinkamo taikymo Lietuvoje? / Vitalis Nakrošis, Ramūnas Vilpišauskas. Politologija. 2007, Nr. 3 (47), p. 44-70.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/114316
Updated:
2025-04-14 19:25:23
Metrics:
Views: 2
Export:
Download