Būsimųjų pedagogų profesinis kryptingumas ir branda : disertacija

LTLietuvos mokslininkų nuomone, dabartinė pedagogų profesinio rengimo sistema dar yra ieškojimų ir bandymų kelyje, o mokytojų rengimas bei jų darbo įvertinimas kelia daug rūpesčių bei problemų visuomenei. Pedagogo profesija reikalauja ypač aukšto profesionalizacijos lygio, kurį rodo ne tik profesinės žinios ar gebėjimai, bet ir aukštas profesinio kryptingumo ir profesinės brandos lygis. Šio tyrimo tikslas – atskleisti Vilniaus pedagoginio universiteto studentų profesinio kryptingumo ir profesinės brandos ypatumus ir tarpusavio ryšį, palyginti įvairaus amžiaus, lyties, kursų, specialybių ir studijų formų studentų profesinę brandą ir profesinį kryptingumą bei nurodytus sunkumus, trukdančius siekti profesijos, ir nustatyti jų tarpusavio ryšį. Tyrime dalyvavo 867 Vilniaus pedagoginio universiteto I-V kursų studentai (722 moterų ir 145 vyrų), amžiaus vidurkis – 20,4 metų. Nustatyta, kad Vilniaus pedagoginio universiteto studentų profesinis kryptingumas ir profesinė branda priklauso nuo studentų amžiaus, lyties, kurso, specialybės ir studijų formos. Studentų nurodomi profesijos siekimo sunkumai statistiškai labai reikšmingai susiję su jų amžiumi, kursu ir studijų forma. Studentų profesinis kryptingumas, profesinė branda ir nurodomi profesijos siekimo sunkumai yra susiję. Stipresnio profesinio kryptingumo studentai yra brandesni profesiškai, jie taip pat nurodo mažiau profesijos siekimo sunkumų. Tyrimo rezultatais galima remtis kuriant profesionalizacijos proceso skatinimo ir tobulinimo projektus.

ENIn the opinion of the Lithuanian scientists, the current system of the professional training of pedagogues is still at the test and trial stage and the preparation of teachers and the assessment of their work still pose lost of concerns and problems for the society. The Pedagogue’s profession requires a particularly high level of professionalism, indicated by not only professional knowledge or skills but also a high level of professional specialisation and professional maturity. This research aimed to examine the peculiarities and the interrelations between the professional specialisation and professional maturity of Vilnius Pedagogical University’s students, compare the professional maturity and professional specialisation of students of various ages, sexes, years, specialities and study forms. 867 first-fourth year students of Vilnius Pedagogical University took part in the research (722 women and 145 men; average age – 20.4 years old). It was found that the professional specialisation and professional maturity of Vilnius Pedagogical University’s students depends on their age, sex, study profile and study form. The difficulties of professional development indicated by students had a very significant statistical relation with their age, study profile and study form. The students’ professional specialisation, professional maturity and the indicated difficulties of professional development were interrelated. Students who were more specialised were more mature professionally and indicated less difficulties of professional development. The research results may be used in developing projects aiming to encourage and improve the process of professionalisation.

• Akademinio jaunimo profesinis pašaukimas : realusis ir idealusis modelis / Kristina Jurevičiūtė. Acta paedagogica Vilnensia. 2004, t. 13, p. 72-80.
• Edukaciniai studentų profesinio identiteto vystymo(si) veiksniai neuniversitetinio aukštojo mokslo studijų procese / S. Jonušaitė. Studijų ir verslo integracija : mokslinė konferencija [Kaunas, 2006]. Kaunas: Kauno kolegijos Leidybos centras, 2006. P. 39-48.
• Peculiarities of student vocational maturity / Laimis Bakševičius, Marija Bijenko. Spring University. Changing education in a changing society. 2008, 1, p. 37-43.
• Profesinės socializacijos kaip profesinio identiteto vystymosi prielaidos bei charakteristikos / Simona Jonušaitė. Sveikatos ir socialinių mokslų taikomieji tyrimai: sandūra ir sąveika. 2006, Nr. 2 (1), p. 74-80.
• Socialinius mokslus studijuojančių universiteto studentų profesinės identifikacijos formavimąsi ribojantys veiksniai / Simona Jonušaitė, Vilma Žydžiūnaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 1 (22), p. 83-91.
• Universiteto studentų profesinį tapatumą lemiantys veiksniai / Vilma Žydžiūnaitė, Simona Crisafulli. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2011, Nr. 20, p. 168-179.