Su motinos vaidmeniu, įsipareigojimais bei elgesiu siejamas stresas ir vaiko sunkumai

LT24 valstybėse atlikto turimo rezultatų lyginamoji analizė atskleidė, kad Lietuvoje gyvenantys tėvai savo vaikus vertina kaip patiriančius ypač daug emocinių (internalių) ir elgesio (eksternalių) sunkumų. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, Lietuva yra antroji tarp kitų tyrimo dalyvių ir pirmaujanti Europoje (Rescorla, Achenbach ir kt., 2011). Ankstyvieji vaikų emociniai ir elgesio sunkumai lemia problemas vėlesniuose asmens gyvenimo etapuose – jie yra susiję su menku savęs vertinimu, nerimastingumu ir depresiškumu, problemomis akademinėje veikloje, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, save ir / arba kitą žalojančiu elgesiu, bendravimo problemomis ir negebėjimu užmegzti kokybiškus, ilgalaikius santykius viduriniojoje vaikystėje, paauglystėje ir suaugusiojo amžiuje, ilgalaikiu nedarbu (Tremblay, 2000; Moffit, 2003; Karevold ir kt., 2009; Mathiesen ir kt., 2009). Ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniai ir elgesio sunkumai (arba jų vertinimas) turėtų būti nerimą keliantis klausimas – nėra aišku, ar vaikai iš tiesų susiduria su tokio masto internaliais bei eksternaliais sunkumais, ar tai susiję su tėvų vertinimu bei nepalankiomis šeimos gyvenimo aplinkybėmis, galbūt didelę emocinę įtampą patiriantys tėvai vaikus vertina kaip keliančius daugiau problemų. Motinystės stresas arba su motinos vaidmeniu, įsipareigojimais siejamas stresas yra intensyvi psichologinė įtampa, atsirandanti dėl vaiko nepageidaujamo elgesio ir motinos vaidmens keliamų reikalavimų, kada šie neatitinka motinos turimų resursų jiems įgyvendinti. Motinystės stresą rodo motinos psichologinės ir fiziologinės reakcijos į su vaiko priežiūra susijusius stresorius ir savęs kaip motinos negatyvus vertinimas, dėl kurių kyla neigiami jausmai vaikui ir sau kaip motinai (Abidin, 1995; Deater-Deckard, 2004).Lyginant su tokiais veiksniais kaip problemiškas vaiko temperamentas, vaiko fizinės sveikatos ar raidos problemos, sudėtingos, nepalankios šeimos gyvenimo aplinkybės, motinystės stresas yra svarbiausia dedamoji, prognozuojanti vaiko emocinius ir elgesio sunkumus ateityje (Baker ir kt., 2003; Mesman, Koot, 2000; Crnic, Gaze, Hoffman, 2005; Anthony ir kt., 2005; Mäntymaa ir kt., 2012; Ashford ir kt., 2008). Tikėtina, kad efektyviausias būdas užkirsti kelią ateityje atsirasti vaiko, paauglio ar jauno suaugusiojo elgesio ar emocinėms problemoms yra padėti tėvams bei mokyti juos atpažinti bei sumažinti motinos ar tėvo vaidmeniu siejamą emocinę įtampą, ypač auginant ikimokyklinio amžiaus vaikus. Monografijoje pristatomų kiekybinių tyrimų tikslas yra įvertinti individualius, tėvų elgesio su vaiku bei aplinkos rizikos faktorius, kurie yra siejami su ikimokyklinio amžiaus vaikų internaliais ir eksternaliais sunkumais bei motinystės stresu. Tyrimai atskleidžia, kurie sociodemografiniai, vaiko sveikatos, jo savijautos, prisitaikymo prie aplinkos veiksniai, stresogeninės aplinkybės šeimos gyvenime bei motinos profesinėje veikloje, finansinio streso, tėvų elgesio su vaiku ypatumai susiję ir paveikia vaikų emocinius, elgesio sunkumus ir motinystės streso lygį. Pagrindinės sąvokos: motinystės stresas, vaiko emociniai sunkumai, elgesio sunkumai, stresogeniniai įvykiai, longitudinis tyrimas. [Iš leidinio]

ENChild behavior and emotional problems or its evaluation may be a serious problem in Lithuania. According to the results of an international study dealing with 24 countries, Lithuania is the second country and has the leading position in Europe where parents have described their children as having the most behavioral and emotional problems (Rescorla, Achenbach et al., 2011). The problem is whether Lithuanian children have more internalizing and externalizing problems or whether distressed parents perceive them as having more problems. Early child emotional and behavioral problems may be associated with other negative aspects of a person’s life such as low self-esteem, anxiety, depression, problems in the academic field, alcohol or drug use, unemployment, self or other harming behavior, problems with belonging and social interaction in middle childhood, adolescence and adulthood (Tremblay, 2000; Moffit, 2003; Karevold et al., 2009; Mathiesen et al., 2009). Parenting stress is defined as the negative strain related to the self, the child, and the parent–child interaction in the context of parenthood (Abidin, 1990; Deater-Deckard, 2004). Parenting stress arises when the parent’s expectations about the resources needed to meet the demands of parenting are not matched by her available resources (Deater–Deckard, 2004). Stressors related to the child care affect parent-child relationship quality and child well-being (Crnic, Low, 2002).Parenting stress is a better predictor of child behavior and emotional problems in the future than the child’s difficult temperament, health and child development issues, living under unfavorable circumstances in the family (Baker et al., 2003; Mesman, Koot, 2000; Crnic, Gaze, Hoffman, 2005; Anthony et al., 2005; Mäntymaa et al., 2012; Ashford et al., 2008). It seems that effective control and reduce of parenting stress may be the most marked issue preventing child behavioral and emotional problems in the future. The purposes of the monograph researches are to identify the personal and environmental risk factors that can be associated with both pre-school aged children emotional and behavioral difficulties and maternal parenting stress. The monograph presents several scientific quantitative studies that reveal sociodemographic factors, child health, his well-being, stressful family life circumstances and maternal occupational stress, economical strain, parenting behavior strategies influence on child’s emotional or behavioral problems and maternal parenting stress level as well. Specific objectives are identified in every quantitative study and presented in separate sections. Keywords: parenting stress, child‘s internalizing problems, externalizing problems, longitudinal study, stresogenic circumstances. [From the publication]

• Bronchine astma sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologinio prisitaikymo, tėvų konfliktiškumo ir auklėjimo būdų sąsajos / Rasa Bieliauskaitė, Renata Garckija, Roma Jusienė. Psichologija. 2009, t. 40, p. 37-52.
• CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimas naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis / Rita Žukauskienė, Ilona Kajokienė. Psichologija. 2006, t. 33, p. 31-44.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio bei emocinių sunkumų įvertinimas: motinų, tėčių ir auklėtojų vertinimų lyginamoji analizė / Roma Jusienė, Saulė Raižienė. Psichologija. 2006, t. 33, p. 47-63.
• Maternal parenting stress and the health status of the child / Aidas Perminas, Evelina Viduolienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2012, Nr. 2 (35), p. 66-71.
• Motinystės streso ir stresogeninių aplinkybių šeimos gyvenime reikšmė vaiko emocinių ir elgesio sunkumų kitimui vienerių metų laikotarpiu : disertacija / Evelina Viduolienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 180 p.
• Paauglių depresijos simptomų, savivertės, šeimos socialinio-ekonominio statuso ir tėvų auklėjimo stiliaus sąsajos / Oksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė. Psichologija. 2004, t. 30, p. 17-31.
• Priešmokyklinio amžiaus vaikų intelektinio brandumo, mokyklinio nerimo ir auklėjimo šeimoje stilių sąsajos / Justė Milašauskienė, Eugenija Zambacevičienė, Virginija Dapkevičienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2008, Nr. 4 (20), p. 192-197.
• Savireguliacija ankstyvoje vaikystėje: sampratos problematika / Rima Breidokienė, Roma Jusienė. Psichologija. 2012, t. 46, p. 27-44.
• Skirtumai tarp lyčių, prognozuojant elgesio ir emocinius sunkumus paauglystėje pagal asmenybės bruožus ir tėvų auklėjimo stilių / Rita Žukauskienė, Oksana Malinauskienė. Psichologija. 2008, t. 38, p. 63-83.
• The Lithuanian version of the parenting stress index (PSI): a psychometric and validity investigation / Aidas Perminas, Evelina Viduoliene. European scientific journal 2013, vol. 9, no. 20, p. 66-80.