Tautinio išsivadavimo kultūros samprata : disertacija

LTSiekiama susisteminti, kas nauja iškilo XIX a. Lietuvoje kultūros formų ir visuomenės psichologijos pažiūriu, kokie sąmonėjimo slenksčiai buvo peržengti formuojant lietuvių visuomenės ateities projektą. Šie klausimai itin svarbūs modernios tautos genezei permanyti. Juos mėginama nuodugniau pasvarstyti, turint omeny daugiausia literatūrinį XIX šimtmečio paveldą, ypač anksčiau ignoruotus rašytojus ir marginaliniais laikytus kūrinius. Tautinio išsivadavimo kultūra – ta tautinės tapatybės klostymosi pakopa, kai lietuvių tautos samprata įgijo svarbiausius dabar aktualius bruožus. Tauta imta suvokti taip, kaip ją dabar suvokia lietuvių bendruomenė ir kokią ją atliepia visuomeninės Lietuvos institucijos. Pasiūlytasis tautinės tapatybės klostymosi vaizdinys, trijų – tautiškumo akumuliacijos, tautinio išsivadavimo, tautos politizavimo – kultūros modelis galioja ne vien XIX a. Lietuvai. Jis analizuotas kaip konkrečios, vienkartinės istorinės metamorfozės projekcija, tačiau tinka visiems pasikartojantiems tautinės savimonės etapams apibūdinti.

ENThe paper aims at structuring what has newly emerged in Lithuania of the 19th century in terms of forms of culture and public psychology, what thresholds of self-awareness were crossed when shaping the project of the future society of Lithuania. These issues are very important for understanding the genesis of a modern nation. There attempts to reconsider them more in depth bearing in mind mainly the literary heritage of the 19th century, especially the writers who were ignored previously and works that were considered marginal. The culture of national liberation is the stage of development of national identity when the conception of the Lithuanian nation acquired the relevant traits that are the most important nowadays. The nation starts to understand the way it is perceived by the Lithuanian community and how it is reflected in public institutions of Lithuania. The suggested image of development of national identity as a cultural model of three – national accumulation, national liberation and national politicization – that can be applied not only to the Lithuania of the 19th century. It has been analysed as a projection of a particular, onetime historical metamorphosis, though it is suitable to describe all the stages of recurrent national self-awareness.