Древнейшие рукописи литовских татар (графика, транслитерация, перевод, структура и содержание текстов) : disertacija

LTLietuvos totorių rankraščiai – unikalus raštijos paminklas, kuriame susipynė religinė, pasaulietinė ir folklorinė Rytų tautų, Lietuvos totorių, baltarusių ir lenkų kūryba. Tęsiamas Lietuvos totorių rankraščių tyrinėjimas, nagrinėjamos ankstyviausių mokslui žinomų tekstų turinio ir struktūros ypatybės. Žinomi Lietuvos totorių rankraščiai datuojami XVII a. vid. –XIX a. (Seniausi žinomi XVI a. vid. Lietuvos totorių rankraščiai neišliko.) Rankraščiai atstovauja pagrindiniams LDK musulmonų literatūrinės kūrybos žanrams. Šiuose rankraščiuose skiriamos trys pagrindinės siužetinės linijos: religinė (Korano fragmentai, maldos, islamo doktrinos aiškinimas), apeiginė (vardo suteikiamas, laidotuvės, pasninkas, pamokomoji (didaktinės apysakos, pranašų pokalbiai su Dievu, pamokslavimai). Siužetų branduolį sudaro islamiškoji doktrina, kuri jungia visus tekstus į vientisą kūrinį. Daug kartų kopijuojant rankraščius, tekste atsirado įvairių modifikacijų. Vienas modifikacijų sluoksnis atsirado verčiant iš arabų į turkų kalbą, kitas – verčiant į baltarusių ir lenkų kalbas. Originalo kalbą rodo leksiniai ir sintaksiniai tekstų, sudarančių rankraščius, ypatumai. Arabiškos grafikos vartojimas lėmė trečiojo modifikacijų ir iškraipymo sluoksnių susidarymą. Šių iškraipymų pasitaikė dėl paminklų turinio ir stilistikos ypatumų, kurie atsirado kopijuotojams perrašant tekstus.

ENThe manuscripts of Lithuanian Tartars are unique records of writing, where religious, secular and folklore oeuvre of the Eastern nations, Lithuanian Tartars, Belarusians and Poles has interlaced. The study of the manuscripts of Lithuanian Tartars continues the most active features of structure and contents of the text are analysed. The best known manuscripts of Lithuanian Tartars dates back to the middle 17th-19th centuries (The oldest known manuscripts of Lithuanian Tartars of the middle 16th century have not survived.) These manuscripts represent the main genre of Muslim literary writing in the Grand Duchy of Lithuania. There are three story-lines found in these manuscripts: religious (fragments from the Koran, prayers and explanations of the Islamic doctrine), ceremonial (conferment, funeral and Ramadan) and pastoral (didactic narratives, prophets’ conversations with God, preachment). Islamic doctrine is the core of the subject and it unites all the texts into a single piece of art. Various modifications can be noticed after many times of copying the manuscripts. One layer of modifications appeared when translating from Arab into Turkish, the other when translating from the Belarusian into Polish. Lexical and syntactical peculiarities of texts which form the manuscripts show the source language. The use of Arabic graphics resulted in the occurrence of the third level of modifications and distortions. The distortions occurred due to the contents of the monuments and stylistic peculiarities, which resulted in copies of rewritten texts.