LTNuolatinė aplinkos kaita neabejotinai įtakoja kompetencijos ribų kitimą bei individo gebėjimą prisitaikyti profesinės veiklos srityje, o taip pat kompetencijų ugdymo sistemų orientuotų į dabarties ir ateities iššūkius kūrimą ir nuolatinį jų tobulinimą. Kompetencija ir jos ugdymo procesai padeda individui realizuoti save profesinės veiklos srityje ir apibrėžia jo gebėjimų bei turimų žinių visumą padedančią veikti joje. Lietuvos policijos sistemos siekiamybė, atliekant įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas bei įgyvendinant šiai tarnybai keliamus uždavinius, yra ne tik darbinių rezultatų siekimas ar užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas, kuris matuojamas statistiniais rodikliais, tačiau neabejotinai viena iš prioritetinių Lietuvos policijos sistemos viduje vykstančių procesų krypčių - nuolatinis policijos personalo kompetencijų ugdymas. Pirmiausia, šio proceso akcentavimu turi būti suinteresuota pati policijos sistemos vadovybė, siekdama į ugdymo procesą įtraukti kuo daugiau pareigūnų, motyvuojant juos aktyviai bei sistemingai dalyvauti jame, domėtis kompetencijų ugdymo būdais bei galimybėmis. Tai ypatingai svarbu, kadangi vienas iš pagrindinių darbinės veiklos vertinimo kriterijų policijos pareigūno veikloje išlieka visuomenės nuomonė bei požiūris į ją. Tyrime siekiama įvertinti dabartinę Lietuvos policijos kompetencijų ugdymo tvarką bei jos veiksmingumą ir probleminius aspektus, kas sudarytų prielaidas jos tobulinimui. Tyrime, remiantis teorinės analizės šaltiniais ir empirinio tyrimo duomenimis, siekiama išanalizuoti policijos pareigūnų kompetencijų ugdymo tebrinius aspektus ir pateikti policijos pareigūnų kompetencijų ugdymo tobulinimo galimybes. Pagrindinės sąvokos: policijos pareigūnai, kompetencijos, kompetencijų ugdymas. [Iš leidinio]