Ekonomikos ir kultūros santykis tautos ir valstybės raidoje

LTNacionalinė kultūra plačiąja prasme ir susiformavusi per istoriją tautos ekonominė sistema yra dvi pamatinės visuomenės gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso visuomenės išlikimas ir ateitis. Kultūra ir ekonomika, kaip specifinės žmonių veiklos sferos, nėra viena nuo kitos atskirtos ar izoliuotos. Priešingai, šios dvi socialinių santykių formos negali egzistuoti viena be kitos, joms būdinga tiesioginė ir grįžtamoji tarpusavio sąveika. Kultūra, kaip tautą vienijantis pradas, dominavo iki „pramoninės revoliucijos", kuriai įvykus šalia dvasinių visuomenės santykių vis labiau ėmė reikštis materialiniai žmonių interesai ir tikslai. Gamybiniai santykiai ir materialiniai interesai iškilo kartu su ekonomikos mokslo plėtra, naujų ekonominių idėjų ir doktrinų sklaida. Dėl šios įtakos keitėsi visuomenės pasaulėžiūra, ideologija, politika. Rinkos ekonomikos santykiai pradėjo skverbtis į visas žmonių veiklos sritis, įskaitant kultūrą, švietimą, mokslą. Tautos ir valstybės ateitis vis labiau buvo siejama su materialine visuomenės gerove, technika ir technologija, investicijomis į gamybinį ir žmogiškąjį kapitalą. Toks požiūris ypač paplitęs mažiau pažengusiose ir pokomunistinėse šalyse. Postmoderniajame pasaulyje vėl atsigręžiama į „primirštas" kultūros vertybes. Todėl sparčiai didėja dvasinės ir inte¬lektinės veiklos produktų paklausa, auga humanitarinių ir socialinių mokslų prestižas. Ateityje kultūros santykių vaidmuo visuomenėje neišvengiamai turėtų didėti; istorijos procese pažeistas kultūros ir ekonomikos santykis turėtų būti atkurtas.Reikšminiai žodžiai: Tautinė savimonė; Materialiniai interesai; Nacionalinė kultūra; Socialinė ekonominė visuomenės raida.

ENNational culture in a broad sense and national economic system which has evolved over time are two underlying areas of social life which determine the survival and future of a nation. As two specific areas of human activity, culture and economics are not wide apart or isolated from each other. On the contrary, these two forms of social relationship cannot exist without each other, they are characterised by direct and recursive interface. In the aftermath of the „industrial revolution“ before which spiritual societal relationship and culture used to be a dominating source unifying a nation, culture gave way to pecuniary interests and other goals. Industrial relationship and pecuniary interests came to the fore in parallel to developments in economics and dissemination of new economic ideas and doctrines. This, in turn, changed public mentality, ideology and politics. Market economy relationship started penetrating all walks of human activity, including culture, education and science. The future of a nation or state was more often linked to material welfare, technologies, investments into industrial and human capital. This is particularly true about less developed or post-Communist countries. In post-modern world it is rather common to try and remember the „forgotten“ cultural values, which accounts for growing demand in spiritual and intellectual products and higher prestige of humanitarian and social sciences. In the future the role of cultural relationship should inevitably become more important and the broken relationship between culture vs. economics should be restored.