Dėl socialinės istorijos lūžių Lietuvoje XIX-XX a.

LTSovietiniu laikotarpiu esminius Lietuvos socialinės istorijos lūžius bandyta aiškinti remiantis formacijų teorija, t. y. aiškinti vidinėmis priežastimis. Pavyzdžiui, 1940 metų įvykius bandyta parodyti kaip ankstesnės Lietuvos socialinės raidos rezultatą. Esą brendo kapitalizmo krizė, aštrėjo socialiniai prieštaravimai, kilo darbininkų klasė, bruzdėjo nepatenkinti valstiečiai, susidarė revoliucinė situacija ir pan. Vis dėlto 1940 m. staigūs pasikeitimai, kataklizmai suprantamesni kitame kontekste. Viena valstybė okupavo kitą, aneksuotoje teritorijoje laužė senąją politinę ir socialinę tvarką, primetė savo principus ir prioritetus ir formavo tokią socialinę organizaciją, kuri leido tikėtis geriau integruoti užgrobtas teritorijas. Sovietų imperializmas primetė savo tvarką ir kai kurioms kitoms Europos tautoms ir kartu su sovietinės sistemos eksportu vadinamojo socialistinio lagerio šalyse atsirado struktūrinių panašumų. Įdomu, kad tose šalyse Maskvos daugiau ar mažiau kontroliuojamo valdymo ideologai ir partinė vadovybė bandė režimą pagrįsti ankstesne istorija. Taip, pavyzdžiui, iš sovietų okupacinės zonos "padarytoje" Vokietijos Demokratinėje Respublikoje E. Honeckeris aiškino, kad VDR išaugusi iš vokiečių tautos pažangiųjų jėgų šimtmečius trukusios kovos. Švenčiant VDR sukūrimo 30-ąsias metines, buvo oficialiai akcentuojama, kad VDR įkūnija 1525 m. revoliucinių valstiečių Tomo Muntzerio ir Ulricho von Hiitteno kovos pastangas, esą VDR valstybinėje ir visuomeninėje tikrovėje atsispindi Lessingo, Goethes, Schillerio, Kanto, Fichtės, Hegelio ir Feuerbacho idealai.Kitas labai reikšmingas lūžis, kurį Lietuvoje bandyta paaiškinti ir dar kartais tebeaiškinama vidinėmis socialinės raidos priežastimis: tai baudžiavos panaikinimas XIX amžiuje. Esą Lietuvoje, kaip ir visoje carinėje Rusijoje, pasireiškė baudžiavinio ūkio krizė, formavosi kapitalistiniai santykiai ir tie vidiniai prieštaravimai galų gale nulėmė baudžiavos ir apskritai feodalinės sistemos žlugimą. [...]. [Iš straipsnio, p. 148]

ENThe article deals with the main turning-points in the social history of Lithuania in the past two centuries. These social changes were determined by fundamental political changes in the system that were due to a new political geography in the Baltics and Eastern Europe. Russian and Soviet reforms had their effect on Lithuanian social history, as Russia determined the social development of conquered Lithuania. The spheres of influence from Russia, Poland, and Germany met in Lithuania. France, above all Napoleon, had had its influence on the social order; therefore, the study of the historical process in Lithuania can supply models of explanation for the historical process in general. The main interest lies not so much on the finding of patterns in which the autonomous systems develop, but rather on the interaction of the different social, political, and economic structures of religions, languages, and cultures. [From the publication]