Marginalinės visuomenės grupės Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - XIX a. pirmojoje pusėje : disertacija

LTDisertacijos tikslas – ištirti marginalinių visuomenės grupių (elgetų, valkatų, plėšikų) gyvenimo būdą, vidinę struktūrą, vietą visuomenėje, ryšius su kitomis visuomenės grupėmis, analizuojant: 1) Elgetas dviem aspektais – pačių elgetų ir visuomenės. Mus domina elgetavimas, kaip išskirtinis gyvenimo būdas, elgetos įvaizdis visuomenėje, valdžios ir visuomenės bandymai eliminuoti elgetavimą, sutvarkyti socialinės globos sritį. Rūpi atsakyti į klausimą kodėl nesuveikė visuomenės pastangos eliminuoti elgetavimą ir ką reiškė elgetos pačiai visuomenei? 2) ,,Nutapant“ kolektyvinį valkatos portretą, atskleisti XIX a. I. p. egzistavusią valkatos sampratą, sociopsichologines valkatavimo prielaidas, valkatų elgsenos tipus, jų santykį su tradicine aplinka bei įtaką visuomenei, esminius valkatų gyvenimo būdo momentus. 3) Nagrinėjant plėšikų gaujas šiais aspektais: nusikaltėlio (plėšiko) gyvenimo būdas, gaujų veikla bei geografija, kriminalinė infrastruktūra, ryšiai su visuomene, plėšiko mitas visuomenėje. Disertacijoje naudojamasi aprašomuoju-analitiniu metodu, atlikus statistinę šaltinių analizę šiuolaikinėmis informacijos apdorojimo priemonėmis. Darbas chronologiškai pradedamas XVIII a. pab. ir baigiamas XIX a. I. p., baudžiavos panaikinimo išvakarėse. Pasirinktos chronologinės ribos leidžia tyrinėti marginalines tradicinės visuomenės grupes modernėjimo priešaušryje. Tyrimo objektas yra elgetos, valkatos ir plėšikai, veikę Vilniaus, o nuo 1843 ir Kauno gubernijose. Kitų kraštų elgetos, valkatos ir plėšikai, sulaikyti Vilniaus ar Kauno gubernijose taip pat yra šio darbo objektas. [Iš leidinio]

ENThe objective of the thesis is to study way of life of marginal society groups (beggars, vagrants, robbers), their inner structure, place in society, relations with other society groups analysing: 1) beggars in two aspects – the beggars themselves and the society. The interest is to study begging as an exceptional way of life, a beggar’s image in society, efforts of the authorities to eliminate begging by managing social care. The concern is to answer why the efforts to eliminate begging did not work and what beggars meant for the very society? 2) To reveal the concept of a beggar by depicting a collective portrait, which existed in the 1st half of the 19th century, socio-psychological premises of begging, types of their behaviour, relations with traditional environment, impact on society, and essential features of beggars’ way of life. 3) Studying gangs of robbers in the following aspects: way of life of a criminal (a robber), activity and geography of gangs, criminal infrastructure, relations with society, a myth of a robber in society. The thesis implements a descriptive analytical method by performing a statistical analysis of sources using modern data processing means. Chronologically the work starts at the end of the 18th century and ends in the 1st half of the 19th century on the eve of abolishing serfdom. The chosen chronological limits allow studying marginal groups of society at the crack of dawn of the modern era. The subject of the study is beggars, vagrants and robbers who lived in Vilnius and also from 1843 in Kaunas governments. Beggars, vagrants and robbers of other regions caught in Vilnius or Kaunas governments are also the subject of the work.