Lietuvos priesaginiai oikonimai : disertacija

LTLietuvos oikonimija darybos požiūriu, galima sakyti, nėra tyrinėta. Šiame darbe siekiama sistemingai ir išsamiai apžvelgti Lietuvos oikonimiją tam tikru darybos aspektu, aptarti oikonimų darybai vartojamas priesagas, išryškinti oikonimų darybos procese vartojamas leksemas. Šių dienų Lietuvos oikonimų inventorius, paveldėtas iš ankstesniųjų epochų, yra nevienalytis tiek pačių leksemų, pamatinių kamienų, tiek formantų – priesagų, požiūriu, nors ir pakankamai stabilus. Priesaginės darybos oikonimai sudaro apie ketvirtadalį (25,8 proc.) visų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų. Tai rodo, kad priesaginių oikonimų daryba Lietuvoje gana populiari, nors ir ne pati produktyviausia. Lietuvių priesaginių oikonimų darybai iš įvairių kamienų (t. y. apeliatyvų, hidronimų, kitų oikonimų, asmenvardžių) panaudojama per 100 priesagų, kurių vienos yra produktyvios ir vyraujančios, kitos – raritetinės. Produktyviausios pasižymi ir universalumu, t. y. tinka beveik visoms kamienų grupėms, kitos – kelioms kamienų grupėms. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENLithuanian names of places have not been explored in terms of word formation. The paper aims to review Lithuanian place names in a certain aspect of formation in a systematic and comprehensive manner, discuss the suffixes used for formation of place names and emphasize the lexemes used in formation of place names. Modern devices for the formation of names of places are inherited from the past and it is heterogeneous in terms of lexemes, underlying stems and formants, e.g. suffixes, but still rather stable. Names of places made with suffixes make around a quarter (25.8%) of all names of residential places in Lithuania. Its shows that suffixation of place names is rather popular in Lithuania, but not the most productive way of word formation. Over 100 suffixes are used for suffixation of place names with various stems (i.e. appellatives, hydronyms, other names of places and personal names), some of those suffixes are productive and dominant, while the others are a rarity. The most productive are universal as well i.e. they match almost all groups of stems, others – for several groups of stems.

• Baltische Ortsnamen in Ostpreußen / bearbeitet Grasilda Blažienė ; Kommission für Vergleichende Sprachwissenschaft der Akademie der Wissenschaften und der Literatur, Mainz. Stuttgart : Franz Steiner Verlag, 2005. 413 p.
• Dar dėl "Kárvaičių" vardo kilmės / Saulius Ambrazas. Baltistica. 2010, t. 45, Nr. 1, p. 105-118.
• Darybos ir etimologijos santykis lietuvių toponimikų darbuose / Dalia Kačinaitė. Lituanistica. 2007, Nr. 2, p. 43-53.
• Dėl agronimų darybos / Ilona Sideravičiūtė-Mickienė. Kalbų studijos. 2006, Nr. 8, p. 27-30.
• Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 66, p. 99-118.
• Dėl kai kurių lietuvių vietovardžių "Gùdas" radimosi aplinkybių, kilmės ir motyvacijos / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 86, p. 108-122.
• Dėl kaimo vardo Jedžiõtai raidos ir kilmės / Laimutis Bilkis. Lituanistica. 2020, Nr. 4, p. 275-287.
• Dėl lietuvių pavardžių vertinimo darybos požiūriu / Vitalija Maciejauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2001, t. 44, p. 167-187.
• Dėl Lietuvos asmenvardinės kilmės drimonimų darybos / Ilona Sideravičiūtė-Mickienė. Baltu filoloģija. 2004, t. 13, Nr. 1, p. 121-131.
• Dėl Marijampolės apskrities agronimų - priesagos -in- vedinių / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 66, p. 81-98.
• Dėl miestelio vardo "Saldùtiškis" raidos ir kilmės / Laimutis Bilkis. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 2, p. 331-346.
• Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2024, t. 90, p. 114-135.
• Dėl pavienių Telšių rajono objektų vardų / Ilona Mickienė. Respectus philologicus. 2001, Nr. 4-5, p. 66-71.
• Footprints of language contacts in the present-day Vilnius County hydronyms and oikonyms: the impact of Slavic languages on Lithuanian toponymy / Pavel Skorupa. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 85, p. 219-243.
• Ignalinos miesto ir jo vardo raida bei kilmė / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 274-293.
• Kelios pastabos dėl Kuršių kalbos liekanų.. Acta Baltica. Kaunas: Aesti, 2005. P. 11-16.
• Kuršiai ir jų kalbos reliktai Žemaičių žemėje.. Istorija. 2002, Nr. 53, p. 22-26.
• Lietuvių sudurtinių oronimų darybos bruožai / Dalia Kačinaitė. Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 2, p. 275-288.
• Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai / Marija Razmukaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2002, t. 46, p. 121-130.
• Manifestation of physis in Vilnius county drymonymy / Alisa Stunžaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 155-176.
• Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2006, t. 54, p. 49-62.
• Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2007, t. 57, p. 99-122.
• Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2005, t. 52, p. 91-118.
• Marijampolės apskrities priesaginiai ir priesagėtieji oronimai / Dalia Sviderskienė. Lituanistica. 2012, Nr. 2, p. 180-197.
• Motivation and semantics of the present-day Vilnius county toponym oppositions: the concept of the object's position in space / Pavel Skorupa. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 84, p. 254-282.
• Neoficialieji Vilniaus choronimai - jaunimo kalbos atspindys / Veslava Sidaravičienė. Respectus philologicus. 2023, Nr. 44 (49), p. 54-68.
• Noch einmal zu den altpreußischen Oikonymen im Samland / Grasilda Blažienė. Res Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici. 2007, 11, p. 35-44.
• Oikonimų su priesagos -išk- variantais paplitimas / Marija Razmukaitė. Kalbos kultūra. 2005, 78, p. 171-174.
• Pirminiai, daugiskaitiniai ir galūninės darybos Lietuvos oikonimai iš hidronimų / Marija Razmukaitė. Lituanistica. 2008, Nr. 1, p. 60-72.
• Priesaginiai Lietuvos drinonimai : semantinis aspektas / Ilona Sideravičiūtė-Mickienė. Kalbos vienetų semantika ir struktūra / redakcinė kolegija: Albinas Drukteinis (ats. red.) ... [et al.]. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. P. 175-181.
• Radviliškio rajono agronimai: Baisogalos, Radviliškio ir Šeduvos valsčių agronimų darybos linkmės / Ilona Mickienė, Sandra Gailiūnaitė. Lituanistica. 2016, Nr. 2, p. 110-126.
• Seirijų valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai / Dovilė Tamulaitienė. Iš Dzūkijos praeities. Seirijų kraštas: kalba ir istorija / sudarytojos Lionė Lapinskienė ir Vilija Ragaišienė. Panevėžys : Komunikacijos centras "Kalba. Knyga. Kūryba", 2021. P. 33-68.
• Šiaurės vidurio Lietuvos vietovardžiai su priesaga -išk- / Renata Endzelytė. Acta linguistica Lithuanica. 2004, t. 50, p. 1-10.
• Telšių rajono oronimų darybos ypatumai : lingvistinės ir ekstralingvistinės įžvalgos / Ilona Sideravičiūtė-Mickienė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2006, 3, p. 145-153.
• Telšių rajono oronimų darybos ypatumai : lingvistinės ir ekstralingvistinės įžvalgos / Ilona Sideravičiūtė-Mickienė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2006, 3, p. 145-153.
• Tikriniai žodžiai - kontekstų ženklai (Jurgos Ivanauskaitės "Odė džiaugsmui") / Jolanta Vaskelienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 8, p. 300-310.
• Toponomastinio sluoksnio struktūra socialinėje-geografinėje Šeimyniškėlių kaimo erdvėje „Žemės vardų“ anketos (1935) duomenimis / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 88, p. 71-99.
• Tradiciniai ir netradiciniai rytų Lietuvos oikonimai / Kazimieras Garšva. Bendrinė kalba 2022, 95, p. 162-176.
• Zu den neuentdeckten altpreussischen Ortsnamen südlich vom Pregel / Grasilda Blažienė. Res Balticae : miscellanea italiana di studi Baltistici. 2004, 9, p. 107-120.
• О балтийских ойконимах Калининградской области / Грасилда Блажене. Культурное наследие Восточной Пруссии. 1 / составители: Грасилда Блажене, Наталия Лихина. Калининград, 2011. P. 78-95.