Lietuvos kaimo moters vaidmuo žmogaus gyvenimo ciklo papročiuose (XIX a. pabaiga - XX a. vidurys) : disertacija

LTDisertacijoje moters vaidmuo gimtuvių, vestuvių ir laidotuvių papročiuose nagrinėjamas per perėjimo ritualus. Darbas paremtas autorės 1989-1997 m. atliktais tyrimais Lietuvoje bei lietuvių etninėse žemėse Baltarusijoje ir Lenkijoje. Pagal autorės parengtą tyrimo programą bei sudarytas anketas apklausta 630 pateikėjų. Disertacijoje remtasi ankstesnių šaltinių ir tyrinėjimų medžiaga. Darbe taikyti istorinis - lyginamasis bei kartografavimo metodai. Nagrinėjamas XIX a. pab. - XX a. vid. laikotarpis padeda išryškinti lietuvės valstietės socialinius, kultūrinius, visuomeninius gyvenimo pokyčius šeimoje ir kaimo bendruomenėje. XIX a. pab. - XX a. pr. moters tapatumas žmogaus gyvenimo ciklo papročiuose ryškiausiai atsiskleidžia per motinystę. Nėštumo laikotarpyje akcentuota būsimosios motinos vidinė ramybė, susitaikymas su kaimo bendrija, kaip būtina sąlyga perėjimo ritualams. Gimtuvėse ypač svarbus pribuvėjos, kaip tarpininkės tarp šeimos ir bendruomenės, vaidmuo. Kaimo moterų bendrijai ypatinga vieta tenka gimdyvės įvesdinimo ritualuose, kuri taip pat atlieka tarpininkės funkciją: padeda moteriai įžengti į naują socialinį tarpsnį – motinystę. Vestuvės tradicinėje kaimo bendruomenėje - tai viena iš priemonių moteriai integruotis į visuomenę. Jaunosios palydos į vyro pusę suvokiamos kaip ribinis virsmo taškas pereinant į naują moterystės statusą. Laidotuvėse moters, kaip ritualinių apeigų žinovės, svarbiausia dvasinė funkcija. Kaip gimtuvių papročiuose pribuvėja, vestuvėse — svočia, taip laidotuvių papročiuose marintoja, prausėja, apraudotoja atliko svarbų tarpininkės tarp šio ir anapusinio pasaulio vaidmenį. [Iš leidinio]

ENThe dissertation analyses the woman's role in the customs of birth giving, wedding and funerals via the rituals of transition. The work is based on the research performed by the author in 1989-1997 in Lithuania, and in Lithuanian ethnic areas of Byelorussia and Poland. As many as 630 respondents were reviewed following the research programme and questionnaires prepared by the author. The dissertation is also based on the material of the existing sources and previous research. The historical-comparative, and cartography methods were applied in the work. The analysed period from the end of the 19th and till the middle of the 20th-century helps to emphasise the social, cultural, public changes in the life of a Lithuanian peasant woman in her family and in rural community. In the end of the 19th - the beginning of the 20th century the woman's identity in human life cycle customs most vividly is revealed via motherhood. During the pregnancy period, emphasis was given to the inner peace of future mother, her conciliation with rural community as a necessary condition for transition rituals. In birth giving, a special role was played by midwife as a mediator between the family and community. The rural women’s community plays a special role in the rituals of the birth giving woman's introduction. The women’s community also has a function of mediator: it helps a woman to step into a new social stage – motherhood. In funerals the key woman’s as an expert’s of ritual ceremonies, function was spiritual. Same as midwife in birth giving customs, or matron in wedding, the mortifier, washer, moarner in funeral customs played an important role of mediator between this and the other world.

• Šeimos funkcijų supratimo sąlygiškumas / Marytė Gaigalienė. Pedagogika. 2001, 48, p. 50-59.
• Ugdymo tikslai ir uždaviniai lietuvių liaudies pedagogikoje.. Pedagogika. 2001, 53, p. 131-137.