LTAtlikta statistinė priesaginių helonimų charakteristika bei kiti darybinės analizės metu išryškėję dėsningumai bei ypatumai suponuoja keletą išvadų, apibrėžiančių pelkėtų vietų vardų klasės vietą visos lietuvių toponimijos sistemoje ir atskleidžiančių jų sufiksacijos specifiką. Lietuvių helonimai, kaip atskira klasė (vienetų visuma), yra naujesnė nei upių ir ežerų vardai (arba hidronimai siaurąja prasme). Lietuvių helonimai, kaip atskira klasė, yra naujesnė nei gyvenamųjų vietų vardai. Lietuvių helonimai, kaip atskira klasė, yra senesnė nei kalnų vardai. Priesaginiams helonimams sudaryti vartojamų priesagų skaičius (196) kiek mažesnis už upių ir ežerų vardų priesagų inventorių. Helonimų priesagų produktyvumas labai nevienodas. Ypač daug helonimų padaroma su deminutyvų ir posesyvų darybai būdingomis priesagomis. Su 66 priesagomis paradyta tik po vieną derivatą, su nemaža dalimi kitų priesagų išvesta po du ar po kelis derivatus. Tai suponuoja labai svarbią pelkėtų vietų vardų sufiksacijos ypatybę: chronologiniu požiūriu ji yra labai nevienalytė.
ENThe statistical characteristics of the suffixal helonyms that has been carried out as well as other consistent patterns that have showed up during the formational analysis suggest several conclusions that define the place of the class of the names of swampy areas in the whole system of Lithuanian toponymy and reveal the particularity of their suffixation. Lithuanian helonyms, as a separate class (a whole of units), are more recent than the names of rivers and lakes (or hydronyms in the narrow sense). Lithuanian helonyms, as a separate class, are more recent than the names of inhabited localities. Lithuanian helonyms, as a separate class, are older than the names of mountains. The number of suffixes used in the formation of suffixal helonyms (196) is slightly lower that that of those used in the names of rivers and lakes. The productivity of the suffixes of helonyms varies greatly. Suffixes characteristic to diminutives and possessives produce particularly large numbers of helonyms. 66 suffixes were used to form only one derivative each, many other suffixes form two or a few derivatives each. This suggests an important feature of the suffixation of the names of swampy areas: it is very varied from the chronological point of view.