LTKultūros sektoriuje didėjant konkurencijai, kultūros įstaigų įvaizdis įgauna svarbią reikšmę. Pastaruoju metu vis plačiau diskutuojama apie žiniasklaidos besikeičiantį pobūdį ir tikslus, kurie siekia patenkinti kultūros įstaigų produktų ar įvaizdžio formavimą. Spauda, radijas, televizija, naudodamos technines priemones pasiekia visuomenę. Taigi, socialinis įvaizdis paveikia įstaigos funkcionavimą, santykius su visuomene, apima nuomones, vertybines sistemas bei kultūrinius modelius. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie tai, kad žiniasklaida ne informuoja, bet formuoja požiūrį, todėl galima teigti, jog žiniasklaida yra socialinė visuomenės partnerė. Šiuo straipsniu siekiama apžvelgti žiniasklaidos, kaip įvaizdžio kūrėjo ieškojimai, įvairūs požiūriai, nuostatos. Taip pat aptariamos bendrosios įvaizdžio formavimo teorinės įžvalgos, žiniasklaidos reikšmė. Esminiai žodžiai: viešoji erdvė, identitetas, kultūrinė plotmė, klientas, komunikacija, komercializacija. [Iš leidinio]